Nors ir susitarta dėl dviejų savaičių paliaubų tarp Irano ir JAV, tačiau dėl karo Irane išaugusios energijos kainos ir infliacija didina baimes, kad už durų – nauja ekonominė krizė. Europos Komisija neturi stebuklingo recepto ir europiečiams sako: „Taupykime, taupykime.“
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Energetikos krizė Europoje sąlygojo, kad kovo mėnesį infliacija euro zonoje pakilo iki 2,5 proc.
- Komisija pripažįsta krizę, ragina europiečius taupyti energiją, šalis nares – diegti atsinaujinančius išteklius.
- Briuselis rekomenduoja greitesnį iškastinio kuro atsisakymą, švarios energetikos plėtrą ir ETS sistemos stabilizavimą.
„Atvirai kalbant, neturėtume gyventi iliuzijomis, kad ši krizė, kuri sukėlė kainų augimą, greitai baigsis. Taip nebus“, – trečiadienį per vidurdienio spaudos konferenciją teigė Europos Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen. Taip pesimistiškai reaguota į pranešimus, kad JAV ir Iranas sutarė dėl paliaubų ir, tikėtina, kad Hormuzo sąsiauris, per kurį keliauja 20 proc. pasaulio energijos išteklių, vėl bus atidarytas.
Dar vasario pabaigoje prasidėjus JAV ir Izraelio operacijai prieš Iraną, Europos Komisija ramino, kad jau beveik pavasaris, sukaupta pakankamai atsargų ir Europoje nekyla grėsmės energijos išteklių tiekimui, kaip buvo 2022 m. įvykus Rusijos visa apimančiai agresijai prieš Ukrainą. Tačiau prasidėjus balandžiui nuotaikos buvo daug niūresnės.
Eurostatas pranešė, kad dėl išaugusių energijos kainų kovo mėnesį infliacija euro zonoje pakilo iki 2,5 procento, palyginti su 1,9 procento vasario mėnesį. Tai esą didžiausias infliacijos šuolis nuo 2022 m.
Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) trečiadienį pranešė, kad šiais metais vidutiniškai 50 proc. padidėjus energijos kainoms, vidutinės ES namų ūkio išlaidos už energiją išaugtų nuo 3 792 iki 5 688 eurų – tai sudarytų apie 1,8 tūkst. eurų papildomų išlaidų per metus arba šiek tiek daugiau nei 12 proc. visų namų ūkio išlaidų.
Net jei rytoj įsivyraus taika, artimiausioje ateityje vis tiek negrįšime prie įprasto gyvenimo.
Danas Jørgensenas
Praėjusią savaitę Europos Komisija paragino europiečius dirbti iš namų, mažiau važinėti automobiliais ir skristi lėktuvais, o šalis nares – skubiai diegti atsinaujinančius energijos išteklius. ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas pareiškė, kad Europa susiduria su „labai rimta situacija“, kurios pabaigos nematyti.
„Net jei rytoj įsivyraus taika, artimiausioje ateityje vis tiek negrįšime prie įprasto gyvenimo“, – sakė jis po praėjusią savaitę vykusio neformalaus ES energetikos ministrų susitikimo, skirto krizei aptarti. Šie žodžiai, kaip tuomet pabrėžė Briuselio žiniasklaida, labai priminė COVID-19 pandemijos pradžią.
Atvirai kalbant, neturėtume gyventi iliuzijomis, kad ši krizė, kuri sukėlė kainų augimą, greitai baigsis. Taip nebus.
Anna-Kaisa Itkonen.
„Vienas ES pareigūnas spėliojo, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen galbūt netgi nufilmuos vaizdo įrašą, kuriame ragins europiečius važiuoti lėčiau ir žiūrėti paplūdimių nuotraukas, o ne juose lankytis, kaip ir anksčiau, kai pandemijos metu ji nusifilmavo vaizdo įraše, kuriame plovėsi rankas ir niūniavo „Odę džiaugsmui“ (ES himną – red. past.)“, – komentavo įtakingiausias Briuselio leidinys Politico.eu.
Dalis ES šalių ėmėsi atskirų priemonių, tokių kaip degalų kainų ribojimai, akcizų mažinimas ar paramos paketai labiausiai nukentėjusioms sritims. Tačiau tai laikinos priemonės, kartu laukiama sprendimų iš Briuselio. Komisaras D. Jørgensenas teigia, kad Europos Komisija rengia priemonių rinkinį, kuris padės valstybėms narėms sušvelninti neigiamas krizės pasekmes. Vis dėlto esminė priemonė, Briuselio teigimu, yra greitesnis iškastinio kuro atsisakymas, kurio didžiąją dalį Europa importuoja.
„Mūsų pramonei reikia tam tikrą laikotarpį naudoti iškastinį kurą, ypač Europos transporto sektoriui, bet galiausiai vartotojų labui ir Europos saugumui bei nepriklausomybei – vienintelis kelias į priekį yra mūsų pačių pagaminami atsinaujinantys energijos ištekliai“, – šį antradienį per vidurdienio spaudos konferenciją kalbėjo Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen. Ji pakartojo, kad Europos Komisija ruošia priemonių, skirtų energijos kainoms sumažinti, rinkinį, bet kada pateiks – neaišku. Kartu Komisijos atstovė pridūrė, kad yra dar per 2022 m. energetinę krizę pasiūlytų priemonių, kurias valstybės narės gali taikyti.
„Nėra taip, kad nieko negalima jau dabar padaryti, bet dabar mums gresia labai greitai besikeičianti, nestabili padėtis, kuri tiesiogiai daro įtaką iškastinio kuro kainoms“, – aiškino ji.
Praėjusią savaitę Europos Komisija taip pat pristatė pakeitimus ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ETS), kurie skirti išmetamo anglies dvideginio kiekiui sumažinti. Aukšto ES pareigūno teigimu, pasiūlymai leis stabilizuoti ETS kainas, suteikti daugiau lankstumo sistemai ir padidinti investicijas į švarią gamybą.
Dalis šalių narių (pvz., Lenkija) jau seniai reikalauja sustabdyti ETS sistemą, nes tai esą didina gamybos kainas. Tačiau Briuselio analitinio centro „Bruegel“ apžvalgoje teigiama, kad ETS susilpninimas paskatintų didesnį iškastinio kuro naudojimą ir sumažintų pajamas iš taršos leidimų aukcionų, kurias valstybės narės naudoja pramonės pertvarkai finansuoti, o tai nusiųstų klaidingą signalą investuotojams į atsinaujinančią energetiką.
Reikėtų nedelsiant skatinti laikinas energijos vartojimo efektyvumo priemones ir, jei įmanoma, pereiti prie kitų kuro rūšių.
„Nors dujų saugyklų papildymas yra būtinas siekiant sukaupti atsargų ateinančiai žiemai, reaguodama į energijos kainų šoką, kurį sukėlė konfliktas su Iranu, ES turėtų sutelkti dėmesį į dujų paklausos mažinimą. Tai sumažins papildymo išlaidas, sumažins konkurenciją dėl suskystintųjų gamtinių dujų ir ilgalaikėje perspektyvoje padės Europai tapti labiau nepriklausomai energetikos srityje. Reikėtų nedelsiant skatinti laikinas energijos vartojimo efektyvumo priemones ir, jei įmanoma, pereiti prie kitų kuro rūšių“, – savo rekomendacijas pateikė „Bruegel“ ekspertai.
Tačiau, pasak kritikų, perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių yra ilgalaikis tikslas, tačiau neatsižvelgiama į vidutinės trukmės realijas. Todėl Europa turėtų naudoti turimus išteklius, pavyzdžiui, senajame žemyne yra maždaug 14 trilijonų kubinių metrų techniškai išgautinų skalūnų dujų.
Tikrasis klausimas, su kuriuo susiduria Europos politikos formuotojai, yra tai, ar jie gali sau leisti patirti politines pasekmes, pripažindami, kad pastarųjų dviejų dešimtmečių energetikos politikos konsensusas buvo klaidingas.
Ralphas Schoellhammeris
„Tikrasis klausimas, su kuriuo susiduria Europos politikos formuotojai, yra tai, ar jie gali sau leisti patirti politines pasekmes, pripažindami, kad pastarųjų dviejų dešimtmečių energetikos politikos konsensusas buvo klaidingas. Kad vidaus tiekimo ribojimas, kartu didinant priklausomybę nuo importo, buvo ne principinė pozicija, o strateginė klaida“, – komentavo kraštutinei dešinei priskiriamo Briuselio leidinio „Brussels Signal“ apžvalgininkas Ralphas Schoellhammeris.
