Prašymus nebekaupti pensijos antrojoje pakopoje iki kovo 31 d. pateikusius žmones pinigai pasieks per ateinančias dvi savaites. Stebintieji situaciją akcijų rinkose įspėja – dėl karo Irane kritusi pensijų fondų vertė sumažino kauptas sumas. Pensijų fondų bendrovės sako pastebinčios, kad dėl to pastarąją savaitę kiek padaugėjo tų, kurie jau pateiktus prašymus nebekaupti atsiėmė.
Vos atsiradus galimybei, Vykintas pateikė prašymą kaupimą stabdyti, mat pinigų reikia čia ir dabar, planuoja įsigyti pirmąjį būstą: „Prioritetas pagrindinis dabar yra, o senatvė atrodo ateity.“
Vykinto negąsdina ir žinios apie aptirpusias pensijų fondų vertes dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose.
„Visi indėliai šiek tiek gal pakris, bet nemanau, kad tai būtų labai ženklus kritimas, kad labai išgąsdintų“, – sako pašnekovas.
Kitaip nei Vykintas, kai kurie situaciją stebi su nerimu. O suskubę tikrinti, kaip nuo metų pradžios pasikeitė jų sukauptos sumos, pamatė pinigų praradę – vieni nedaug, kai kurie ir pusę tūkstančio ar daugiau.
„Tikėtina, kad tas sumenkimas gali būti keletas procentų, kad trumpuoju laikotarpiu kapitalo rinkos svyruoja, tai natūralu, kas džiugu, kad svyravimas netgi mažesnis nei degalų kainos degalinėse. Bet kuris gali pasitikrinti investicijų vertes, ir jos yra didesnės, nei buvo prieš pusę metų ar metus“, – kalba Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.
Vidutiniškai kaupiamos sumos sumenko 3–4 procentais, kiek labiau – jaunų žmonių, nes jų pinigai investuojami rizikingiau į akcijų rinkas. Tų, kuriems iki pensijos liko nedaug, nuostoliai mažesni – apie pusantro procento, kadangi jų pinigai investuojami konservatyviau.
„Bloga naujiena, kad krizė Irane turi visiškai tiesioginę įtaką akcijų rinkoms ir pensijų fondų rezultatams, bet realiai turime tiek JAV, tiek Europoje stebėtinai mažą akcijų indeksų kritimą. Naftos kaina nuo šių metų pradžios pakilo 75 proc., o Europoje pagrindiniai akcijų indeksai, kurie labai populiarūs tarp fondų investuotojų, nukrito maždaug 6–7 proc. Tai lyginant su tuo, kiek pakilo naftos kaina, čia visiškai apie nieką“, – komentuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Sako, tai rodo, kad investuotojai vis dar tikisi, kad karas Irane neužsitęs ir rinkos greitai atsigaus. Vis dėlto tai neguodžia tų, kurie prašymus nutraukti kaupimą pateikė vos tik atsiradus galimybei – per pirmus tris šių metų mėnesius. O pensijų kaupimo bendrovės pastebi – kai kurie suskubo savo prašymus atsiimti, ypač pastarąją savaitę.
„Tai nėra kažkoks masinis antplūdis, tačiau to sujudimo galima jausti“, – sako V. Rūkas.
Seimo demokratas Linas Kukuraitis įžvelgia ir valdančiųjų klaidų – kodėl pasitraukimas vyksta ketvirčiais. Taigi nesvarbu, ar žmogus užpildė prašymą nekaupti sausio antrąją ar šiandien, visi pinigus atgaus tik per pirmąsias balandžio savaites. Vadinasi, tiems, kurie pateikė prašymą metų pradžioje ir stebėjo savo tirpstančius pinigus, beliko arba susitaikyti, arba atsiimti prašymą nebekaupti ir laukti geresnių laikų.
„Daugiau atiduot žmonės galią nuspręsti, kad „aš noriu išeit dabar, nes matau, kad rinkos pakilusios ir kad per kažkiek dienų jiems turėtų būti išmokėta, tai manau, kad prie to dizaino galima būtų grįžti, įvardinant, kad reforma tęsiama, tik daugiau atsiranda galimybių žmonėms“, – kalba demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys.
„Kas galėjo numatyti šiuos įvykius Artimuosiuose Rytuose, aišku, kad niekas jų nenumatė. O žmonėms ką patarčiau – neskubėti, tikrai įsiglinti, pažiūrėti vertes fondų ir priimti sprendimą, kada bus palankiausiais metas“, – teigia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Nors fonduose kaupiantiems ilgiau grąža atkuriama ir paprastai gana greitai, niekas negali nuspėti, kas bus toliau ir kada tvirtai apsisprendusiems kaupimą stabdyti tą daryti palankiau, – ar vėliau praradimai bus dar didesni ar, priešingai, sumos net paaugs.
