Infliacija Lietuvoje viršijo visas net ir niūriausias prognozes – puspenkto procento. Ir tai, ekonomistų teigimu, – ne riba. Tačiau konstatuoja: pusę kainų augimo lėmė ne karas Irane, o Lietuvos politikų sprendimai.
Krapai, svogūnų laiškai, agurkai – perkamiausios prekės. Pardavėjai sako, akivaizdu – prasideda šaltibarščių sezonas.
„Pastebėjom, kad jau mėgsta. Jau truputį atšilo orai ir jau tikrai daro šaltibarščius“, – pastebi ūkininkų turgaus prekiautoja Inga.
Pirkėjai turguje – nuolatiniai. Vieniems patinka produktų kokybė čia – esą geresnė nei parduotuvėse. Kitiems svarbu, kaip jie sutinkami.
„Čia šypsena didesnė. Gaunu va ir verbą. Ir krienų. – O kaip kainos? – Kas tos kainos? Svarbu valgyt“, – sako pirkėjas.
Turgaus prekiautoja Inga sako, kad kainų kol kas nekeitė – parduoda pernykštėmis. Bet žmonės šiemet perka po mažiau.
„Ypač po mokesčių, kai susimoka, tai jau skaičiuoja pinigėlius. Perka tam kartui“, – tikina ūkininkų turgaus prekiautoja.
Kitur – kainos pakilo.
„Labai brangu, tai dabar, kiek reikia atsargai nebeperkam“, – sako pirkėja.
„Nuo metų pradžios per 3 mėnesius kainos jau padidėjo daugiau negu 4 proc. ir tai viršijo visas prognozes“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kovo mėnesio infliacija Lietuvoje – daugiau nei 1,5 proc., metinė – puspenkto. Ekonomistas sako, kad pusę infliacijos lėmė pernai priimta ir nuo šių metų įsigaliojusi mokesčių reforma, kiti politikų sprendimai.
„Tai yra padidėję akcizai ir PVM lengvatos panaikintos. Ir sparčiai augantis minimalus mėnesio darbo užmokestis. Visa tai irgi smarkiai pakėlė kainas metų pradžioje“, – pabrėžia N. Mačiulis.
O dabar kainas kelia karas Irane, dėl kurio brango nafta, kartu ir degalai.
„Pati metinė ir mėnesio infliacija kilstelėta yra daugiausia dėl pirminių šitos energetikos krizės padarinių, tai yra degalų kainų šuolio. Kaip žinia, dyzelinas ūgtelėjo kone trečdaliu. Benzinas – penktadaliu“, – komentuoja „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Bet degalų brangimas prekių ir paslaugų kainas kol kas esą paveikė tik iš dalies. Viskas – priešaky. Ir, kuo ilgiau karas Irane tęsis, tuo labiau plis jo padariniai. Brangs dujos – brangs elektra. Brangs trąšos – brangs maisto žaliavos, kartu ir maistas.
„Dėl to 5 proc. infliacija yra dabar jau toks labai optimistinis scenarijus, kurio galima tikėtis šiemet. Bet, jeigu konfliktas užsitęs, derybos strigs, tai ir 7 proc. infliacija nėra nerealus scenarijus“, – prognozuoja N. Mačiulis.
Pajamos šiemet vidutiniškai, prognozuojama, didės 8 procentais.
„Net ir su 5 proc. ar 7 proc. infliacija didžiosios dalies gyventojų perkamoji galia nesumažėja, nes minimalus atlyginimas ir senatvės pensijos padidėjo daugiau nei dešimtadaliu. Vidutinis darbo užmokestis šiemet didėja maždaug 8 procentais“, – pabrėžia ekonomistas.
Bet I. Genytė-Pikčienė sako, kad dalies žmonių perkamosios galios lenktynės su kainomis vyks koja kojon, o politikų teikiamų priemonių, kaip atpiginti degalus, gali ir nepakakti.
„Reikės galvoti apie kažkokius antiinfliacinius skydus patiems pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams“, – tikina „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.
Panevėžio ūkininkų turgaus prekiautojai dar nežino, ar kels kainas.
„Žiūrėsim, kaip tas kuras kils, kokia vasara bus. Čia nuo visko priklausys“, – sako ūkininkų turgaus prekiautoja Inga.
Kol kas prieš akis – Velykos. Turgus ruošiasi, bet jau pasigirsta prognozių, kad apsipirkti Lietuvos gyventojai plūs į Lenkijos parduotuves.
