Norite padovanoti akcijų? Svarbu įvertinti, kam dovanojate ir kokia jų vertė

Akcijos – vertinga dovana tiek jau įgudusiam investuotojui, tiek pradedančiajam.  LRT.lt pasidomėjo, ką svarbiausia žinoti, jei ruošiatės artimam žmogui dovanoti akcijų. 

Noriu padovanoti uždarosios akcinės bendrovės akcijų

Pasak tarptautinės teisės firmos „Sorainen“ partnerio Evaldo Dūdonio, dovanojant uždarosios akcinės bendrovės akcijas, pirmiausia svarbu įsitikinti, kokia yra dovanojamų akcijų vertė.

Jeigu dovanojamos didesnės kaip 1,5 tūkst. eurų vertės akcijos, tokiu atveju dovanojantysis ir dovaną gaunantis žmogus privalo pasirašyti rašytinę dovanojimo sutartį.

„Dovanojimo sutartis yra gana paprasta. Ji gali būti, pavyzdžiui: „Aš, Vardenis Pavardenis, asmens kodas, dovanoju savo draugui, Vardeniui Pavardeniui, asmens kodas, vieną konkrečios uždarosios akcinės bendrovės akciją su mūsų sutarta akcijos kaina.“ Tuomet abu asmenys ją pasirašo“, – portalui LRT.lt teigė tarptautinės teisės firmos „Sorainen“ partneris Evaldas Dūdonis.

Tiesa, akcijų perdavimas privalo būti užfiksuotas ir VšĮ Registrų centre, tad pasirašius dovanojimo sutartį, svarbu kreiptis į bendrovės vadovą, kad šis pasikeitusius akcininkus įregistruotų Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS).

Kai dovanojamų akcijų vertė viršija 14,5 tūkst. eurų, tokiu atveju jau yra reikalinga notaro patvirtinta sutartis, todėl reikia kreiptis į notarą.

„Esame realybėje susidūrę su ne vienu pavyzdžiu, kai tėvai yra įsteigę bendrovę, ši per tam tikrą laiką išsiplėtė ir jos vertė išaugo iki 20 tūkst. eurų. Tuomet jie, nežinodami, kad tokia sutartis turi būti tvirtinama notaro, tas akcijas perleidžia paprastu rašytiniu susitarimu. Formaliai toks perleidimas negalioja“, – teigė pašnekovas.

E. Dūdonis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurių didesnių bendrovių akcininkai dažnai sudaro akcininkų sutartis, pagal kurias aiškiai sureguliuoja, kaip, kada ir kam bendrovės akcijos gali būti dovanojamos ar perleidžiamos.

„Sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, galioja pirmumo teisė. Pavyzdžiui, su draugu turite bendrovės akcijų ir norite trečiajam draugui parduoti akcijų. Tokiu atveju pirmiausia reikia pasiūlyti tam draugui, su kuriuo jau turite bendrovę. Įdomu, kad tai taikoma tik pirkimui, o mainams ir dovanojimui tas apribojimas netaikomas. Dažnai akcininkai sudaro akcininkų sutartis, pagal kurias pirmumo teisę išplečia, pavyzdžiui, patvirtina, kad net ir dovanojant akcijas pirmumo teisę pirmiausia įgyja kiti akcininkai“, – aiškino ekspertas.

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad dovanojimas dažniausiai vyksta tarp susijusių asmenų, pavyzdžiui, šeimos narių, tad norint dovanoti akcijas nesusijusiam asmeniui, tokį veiksmą, anot eksperto, svarbu pagrįsti ekonomine logika.

„Yra buvę teismų praktikos, kur, padovanojus uždarosios akcinės bendrovės akcijas, buvo palaikyta, kad čia yra apsimestinis sandėris, o iš tikrųjų norėta akcijas parduoti, todėl, kad dovanojimui yra netaikoma pirmumo teisė. <...> Bet jeigu galėsite pagrįsti, kodėl konkrečiam asmeniui norite dovanoti, pavyzdžiui, tai yra mažavertė akcija, norite, kad jis taip pat taptų bendrovės dalininku ar pajustų, ką reiškia investuoti, tuomet viskas gerai“, – patirtimi dalijosi E. Dūdonis.

Noriu dovanoti biržoje kotiruojamos bendrovės akcijas

Jei nuspręstumėte kitam asmeniui dovanoti biržoje kotiruojamos bendrovės akcijas, pasak E. Dūdonio, tokiu atveju iš esmės taikomos panašios taisyklės, kaip ir dovanojant uždarosios akcinės bendrovės akcijas, tai yra priklausomai nuo akcijų vertės pasirašoma atitinkama dovanojimo sutartis, tačiau apie tai svarbu informuoti ir banką.

„Finansų makleris turės padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose. Tokios akcijos, kaip, pavyzdžiui, „Igničio“, yra įtraukiamos į apskaitą vertybinių popierių sąskaitose. <...> Norint dovanoti, akcijos turi pereiti iš vienos vertybinių popierių sąskaitos į kitą“, – aiškino teisininkas.

Kokius mokesčius teks mokėti?

Gavus vertingą dovaną, už ją gali tekti susimokėti.

Pasak tarptautinės teisės firmos „Sorainen“ partnerės Indrės Ščeponienės, tai, kokius mokesčius tektų mokėti, priklausytų nuo to, kas akcijas jums padovanojo ir kokia yra dovanos vertė.

Jei gavote dovaną iš artimų giminaičių, pavyzdžiui: sutuoktinių, tėvų, vaikų, brolių, seserų, senelių ir panašiai, dovanos, nesvarbu, kokia jų vertė, nėra apmokestinamos.

„Kadangi tokia dovana būtų neapmokestinamosios pajamos, jų nereikėtų deklaruoti metinėje pajamų mokesčių deklaracijoje“, – aiškino ekspertė.

Jei akcijas gavote ne iš artimo giminaičio, bet, pavyzdžiui, iš draugo, tokiu atveju svarbi gautų akcijų vertė.

„Dovanos, kurios per metus neviršija 2,5 tūkst. eurų, yra neapmokestinamos, nesvarbu, iš ko jos gautos“, – aiškino I. Ščeponienė.

Vis dėlto jeigu bendra dovanų vertė viršija 2,5 tūkst. eurų, gavėjas turi jas įtraukti į metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir nurodyti dovanų vertę.

Lietuvoje nuo šių metų sausio 1 d. taikomi progresiniai gyventojų pajamų mokesčiai. Atsižvelgiant į žmogaus pajamas, jam gali būti pritaikyti keturi skirtingi tarifai:

pajamos, kurios neviršija 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) (tai maždaug 27 746 eurai per metus) būtų apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu;

pajamos nuo 12 iki 36 VDU (tai maždaug nuo 27 746 iki 83 237 eurų per metus) būtų apmokestinamos 20 proc. GPM tarifu;

pajamos nuo 36 iki 60 VDU (tai maždaug nuo 83 237 iki 138 729 eurų per metus) būtų apmokestinamos 25 proc. GPM tarifu;

jei pajamos viršija 60 VDU (tai daugiau nei 138 729 eurai per metus), jos būtų apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu.

„Svarbu žinoti: jeigu akcijas dovanoja darbdavys arba su darbdaviu susijęs asmuo, pavyzdžiui, darbdavio akcininkas, labai tikėtina, kad mokesčių administratorius traktuos, jog tai yra su darbo santykiais susijusios pajamos ir tokių dovanotų akcijų vertė bus apmokestinama taip, kaip ir su darbo santykiais susijusios pajamos, taikant ne tik GPM mokesčių tarifus, bet ir „Sodros“ mokesčius. Bendra apmokestinimo našta gali siekti 45 proc. ir daugiau“, – pabrėžė I. Ščeponienė.

Dovanas, šiuo atveju akcijas, dovanojančiam asmeniui mokesčiai nėra taikomi, išskyrus tuos atvejus, kai įžvelgiama sukčiavimo apraiškų.

„Padovanoti akcijas giminaičiui, kai iš tiesų norima jas parduoti, o tas giminaitis jas iškart parduoda nesusijusiam asmeniui, tokiu būdu siekiant padidinti įsigyjamo turto vertę ir sumažinti pelną, nuo kurio būtų mokamas GPM, tokiu atveju yra rizika, kad mokesčių administratorius įtars, jog dovanojimas yra apsimestinis“, – pavyzdį pateikė pašnekovė.