Besitęsiantys karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose vis labiau jaučiami Azijos šalyse, kurios labiausiai priklausomos nuo naftos ir dujų tiekimo per Hormūzo sąsiaurį. Priemonių augančioms degalų ir dujų kainoms mažinti imasi visos trys didžiausios žemyno ekonomikos: Kinija, Indija ir Japonija.
Japonija antradienį patvirtino, kad į rinką išleis penktadalį valstybinės naftos atsargų – 80 milijonų barelių. Tiek, kiek šalyje sunaudojama per 45 dienas. Tai beveik du kartus daugiau, nei išleista po žemės drebėjimo ir cunamio prieš 15 metų ir daugiausia istorijoje.
„Imamės veiksmų – siekiame užtikrinti, kad jokiomis aplinkybėmis nekiltų jokių naftos produktų, tokių kaip benzinas, tiekimo sutrikimų“, – kalba Japonijos ministrė pirmininkė SanaeTakaichi.
90 procentų naftos gaunanti iš Artimųjų Rytų – Japonija viena pažeidžiamiausių dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Nors Iranas savaitgalį pareiškė, kad praleis Japonijos laivus pro Hormūzo sąsiaurį, Tokijas atmeta dvišales derybas su Teheranu.
Subsidijuojant degalus, benzino kainą šalyje pavyko nuleisti iki 1,30 euro už litrą, tačiau augantis nerimas šalyje spėjo sukelti masinį tualetinio popieriaus ir kitų buities prekių pirkimo bumą.
„Susidaro įspūdis, kad kainos kyla ne tik Japonijoje, tad nerimauju, kad netrukus viskas ims brangti“, – sako Tokijo gyventoja Manami Kinoshita.
Indijoje prie degalinių eilės. Trečia pagal dydį pasaulyje naftos importuotoja ir naudotoja – dėl Hormūzo sąsiaurio blokados susiduria su didžiuliu spaudimu, net kai Vašingtonui sušvelninus sankcijas Naujasis Delis pradėjo pirkti tanklaiviuose jūroje jau esančią iranietišką naftą.
Indijos ekonomika dar iki karo Irane susidūrė su skaudžiu smūgiu dėl Jungtinių Valstijų įvestų 50 procentų muitų. Šalies gamybos aktyvumas kovą nusirito į penkerių metų žemumas.
„Žmonės dieną naktį laukia prie degalinių. Jaučiamės bejėgiai, bet negalime to net pasakyti“, – teigia Indijos gyventojas Atharva Bhoyaras.
Blogesnė padėtis dėl dujų. 85 procentai jų į šalį atkeliauja būtent iš Artimųjų rytų. Kenčia ir pramonė, ir gyventojai, naudojantys jas maistui gaminti, restoranai ir prekiautojai gatvėse dėl to masiškai grįžta prie anglių. Ir ne tik Indijoje.
„Daugelis Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių grįžta prie anglių kaip trumpalaikio sprendimo dėl dujų tiekimo problemos. Taip pat matome posūkį skystojo kuro link“, – tvirtina Energetikos instituto tyrimų vadovas Samas Reynoldsas.
Kinija dėl ilgai kauptų naftos rezervų ir plačiai naudojamų atsinaujinančios energetikos išteklių – atspariausia iš didžiausių Azijos ekonomikų. Tačiau taip pat imasi priemonių – atšaukia žadėtą degalų kainų kėlimą, taip siekdama padėti trims šimtams milijonų vairuotojų. Nuo karo pradžios degalų kainos šalyje išaugo penktadaliu. Benzino kaina priartėjo prie 1,20 euro už litrą.
„Ketinu vairuoti rečiau. Važinėsiu elektriniu dviračiu arba autobusu, arba metro. Jei toli nevažiuosiu, rinksiuosi viešąjį transportą“, – sako prekiautojas Dzang Dzing.
Kinijoje ir taip kenčiančioje nuo išaugusio jaunimo nedarbo ir ilgametės nekilnojamojo turto nuvertėjimo krizės tokios žmonių nuotaikos gali paspartinti šalies ekonomikos lėtėjimą kaip tik tuo metu, kai ji pradėjo rodyti atsigavimo ženklus.
Socialiniuose tinkluose šimtai vilkikų vairuotojų skelbia stabdantys veiklą dėl išaugusių kainų.
