Melioracijai papildomai skyrus 15 mln. eurų, dalies savivaldybių pateiktiems investiciniams projektams jau pritarta. Tačiau savivaldybės ir pačios ieško lėšų kaip rekonstruoti nusidėvėjusius melioracijos įrenginius.
Kad sėja vėluos, kaip ir kasmet, ūkininkai neabejoja. Sako kiekvieną pavasarį prašantys Marijampolės savivaldybės, kad melioracijos įrenginius tvarkytų, tačiau atsakymas būna toks pats – trūksta lėšų.
„Dešimt metų tai čia tikrai niekas netvarkė. Užsikišę tie rinktuvai ir todėl neišbėga tas vanduo“, – sakė Marijampolės ūkininkas Arūnas Maceikonis.
O čia Liudvinave tyvuliuoja net ne balos, o ežerai. Ūkininkai tikisi, kad sugedę įrenginiai bus sutvarkyti. Nes Marijampolės savivaldybė įkūrė melioracijos fondą. Dalis
už žemę surinkto mokesčio, 65 proc., skirta melioracijai: priežiūrai, remontui. Šiemet fonde – 800 tūkst. eurų.
„Čia jau prateka, toks jau nemenkas plotis to vamzdžio, čia jau turi tvarkyti savivaldybė ar melioracijos įstaigos“, – sakė Marijampolės ūkininkas Darius Akstinavičius.
„Susiformavo bene penki ežerai vien dėl to, kad sugedo kažkur tai sodų teritorijoje didelio diametro rinktuvai, kainuoja didelius pinigus“, – aiškino Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas Valdas Žemaitis.
Marijampolės savivaldybė ieško lėšų ir ES fonduose.
„Rekonstravom 13 kilometrų su virš griovių, penkias pralaidas, du tiltus, sutvarkytas visas baseinas, pakeitėm žiotis, atsilaisvino rinktuvų žiotys ir susitvarkė dirbami laukai“, – pasakojo savivaldybės Žemės ūkio skyriaus inžinierius Jonas Kazakevičius.
Savivaldybė taip pat pretenduoja gauti pusę milijono eurų iš Žemės ūkio ministerijai papildomai melioracijai skirtų 15 mln. eurų .
„Teiksim paraišką maksimaliai siūlomai sumai, ką ten skirs, kiek neskirs“, – sakė V. Žemaitis.
Žemės ūkio ministerija savivaldybes ragina skubėti teikti paraiškas. Penkiolikos savivaldybių paraiškoms jau pritarta, prašoma 7,5 mln. eurų.
„Kas pirmesnis, tas geresnis, kas paruošia namų darbus tinkamai, tas tikrai gaus finansavimą, o paskutiniai kaip visada, kas miegos, tai gali likti ir be finansavimo“, – sakė žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis.
Pusės milijono eurų prašys ir Vilkaviškio savivaldybė. Joje beveik 1,3 tūkst. kilometrų melioracijos griovių, nusausintų laukų su nusidėvėjusiomis drenažo sistemomis apie aštuoniasdešimt tūkstančių hektarų.
„Skaičiuojame apie 16 kilometrų griovių, 18 pralaidų ir vieną tiltą. Nusidėvėjimas apie 65 proc.“, – sakė Vilkaviškio savivaldybės žemės ūkio skyriaus specialistė Lina Inkraitienė.
„Prieš 2 ar 3 metus susikooperavom keli ūkininkai ir išsivalėm kelis kilometrus tų žiočių. Tai yra pinigai, techniką samdėm“, – sakė Vilkaviškio Ūkininkų sąjungos pirmininkas Arvydas Šlivinskas.
Iš viso šiemet melioracijos sistemoms tvarkyti iš biudžeto skirta beveik 30 mln. eurų. Bet tai tik lašas jūroje, sako viceministras. Skaičiuojama, kad reikėtų milijardo. O dar ateina ir naujovės.
„Akcentuojama dabar ir kvietimuose, tai yra naujos žalesnės priemonės melioracijos, tai yra reguliuojamas drenažas, kur padeda sumažinti trąšų išplovimus į gruntinius vandenis“, – dėstė R. Krugelis.
Savivaldybės pageidaujančios gauti lėšų iš papildomo finansavimo paraiškas turi pateikti iki balandžio.
