Premjerė Inga Ruginienė tikisi, kad darbuotojų ir darbdavių atstovai susitars, kiek kitąmet turėtų augti minimalus mėnesio atlyginimas (MMA).
„Turi susitarti darbuotojai ir darbdaviai. Tai laukiu šito istorinio susitarimo ir jeigu jie susitars, palaiminsiu nepriklausomai nuo to, kiek jie susitars, kad minimali alga didės“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjerė.
„O jeigu nesusitars, tuomet sėsimės mes su specialistais ir skaičiuosim. Formulė aiški, kuri dar yra nepakeista – tai yra 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Galima skaičiuoti. Bet kiek žinau, Trišalėje taryboje vyksta diskusijos ir dėl pačios pačios formulės“, – pridūrė ji.
Kaip rašė BNS, Trišalė taryba pradėjo diskusijas dėl MMA nuo kitų metų – Lietuvos darbdavių konfederacija pasiūlė nuo 2027 metų keisti dabartinę MMA apskaičiavimo formulę.
Konfederacija siūlo, kad nuo 2027 metų, nustatant MMA, būtų remiamasi praėjusių metų vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) be premijų ir priedų bei pridedamas einamųjų metų prognozuojamas VDU augimas.
Anot konfederacijos, siūlomų pokyčių esmė yra neįtraukti ateinančių metų VDU augimo, nes jį pridedant, kitąmet VDU augimas sukeliamas priverstinai, o ne pagal rinkos situaciją.
Kaip teigė konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė, peržiūrėti MMA formulę reikėtų įvertinant dabartinę ekonominę situaciją, darbo našumą ir Lietuvos verslo konkurencingumo iššūkius.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė teigė, kad siūlomi MMA skaičiavimo metodikos pakeitimai nėra neutralūs techniniai sprendimai ir mažintų darbuotojų pajamas.
Savo ruožtu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomistas Titas Budreika sakė, kad ministerija iš esmės pritaria keliamai idėjai keisti formulę, tačiau jai išgryninti dar reikia diskusijų.
2026 metais MMA „ant popieriaus“ siekia 1153 eurų, 2025 metais – 1038 eurus.
Vyriausybė siūlo didinti atlyginimų skaidrumą ir mažinti lyčių atotrūkį
Ministrų kabinetas teiks Seimui Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimus, kuriais visi darbdaviai būtų įpareigoti teikti duomenis „Sodrai“ apie vidutinius atlyginimus pagal lytį bei algų atotrūkį, kurie būtų prieinami viešai.
„Pristatyti sprendimai, kurių laukia darbuotojai dėl skaidresnio atlygio sistemų, dėl teisingesnio darbo užmokesčio ir jo apskaičiavimo“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjerė Inga Ruginienė.
Pakeitimais taip pat siūloma įpareigoti darbdavius „Sodrai“ teikti duomenis apie pasamdytų žmonių atlyginimus ir darbo laiką. „Sodra“ savo ruožtu apskaičiuotų apskaičiuotų darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje, fiksuotų algų atotrūkius, medianas ir kitus rodiklius.
Be to, „Sodros“ valdyba viešai skelbtų bent aštuonis žmones įdarbinusių darbdavių mokamą vidutinį darbo užmokestį pagal lytį.
„Yra didelis atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio. Jis ne tik didelis, bet jo mažėjimo sparta nepakankama. Dėl to reikalinga daugiau priemonių“, – posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.
„Tai lemia ir mažesnes moterų pensijas“, – pridūrė ji.
Tuo metu fiksavus bent 5 proc. atotrūkį tarp tokį patį ar vienodos vertės darbą atliekančių vyrų ir moterų, darbdaviams nepateikus objektyvių šio skirtumo priežasčių, jie privalėtų atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą ir ištaisyti skirtumus bendradarbiaujant su darbuotojų atstovais.
Verslas taip pat privalėtų darbuotojus informuoti apie jų teisę sužinoti atlyginimų tarp tos pačios pareigybės vyrų ir moterų darbuotojų skirtumą.
Be to, įdarbinant būtų draudžiama klausti kandidato apie jo buvusį ar esamą atlyginimą.
Už informacijos apie darbuotojų atlyginimus neteikimą siūloma nustatyti 460–700 eurų baudą už pirmą pažeidimą ir 700–1400 eurų – už pakartotinį, o už darbo užmokesčio nustatymo pažeidimus atitinkamai 500–1450 ir 1450–3000 eurų.
Ministerijos duomenimis, vyrų ir moterų algų atotrūkis kasmet mažėja: 2024 metais siekė 9,4 proc., pernai sumažėjo iki 8,5 procento.
Pataisas patvirtinus Seimui jos įsigaliotų nuo birželio 7 dienos. Pakeitimais įgyvendinama ES Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva.
