Vieno Vilniaus pastato patalpų savininkams klausimų sukėlė jame parduodami, kaip nurodoma skelbime, butai, kurie, savininkų manymu, iš principo nėra pritaikyti gyventi. Statybos inspekcija pabrėžia, kad skelbimuose vartojami pavadinimai, tokie kaip „butas“ ar „studija“, nekeičia oficialios patalpų paskirties.
Todėl pirkėjams rekomenduojama Nekilnojamojo turto registre pasitikrinti, kokios paskirties patalpas jie iš tikrųjų įsigyja.
Svarsto, ar objektas tinkamas gyventi
Į LRT portalo LRT.lt redakciją kreipėsi Vilniuje, Ateities g. 10, esančio pastato patalpų savininkai. Jie iškėlė klausimą dėl šiame pastate parduodamų, kaip nurodoma skelbimuose, butų, kurie, jų manymu, iš principo nėra pritaikyti gyventi.
Kaip nurodoma parduodamų objektų skelbimuose, siūloma įsigyti visiškai įrengtus kūrybinių dirbtuvių paskirties studijos tipo butus.
Minėtų objektų plotas siekia apie 16–23 kv. metrus, o jų kaina svyruoja nuo maždaug 80 iki 90 tūkst. eurų.
„Ieškote buto, į kurį galėtumėte įsikelti be jokių papildomų rūpesčių ar investicijų? Studija parduodama su visa apdaila ir baldais“, – rašoma viename iš skelbimų.
Vis dėlto, pasak likusių pastato, kuriame parduodami butai, patalpų savininkų, pagrindinė problema ta, kad pats objektas neatitinka gyvenamosioms patalpoms keliamų reikalavimų.
Jie tvirtina, kad inžinerinės sistemos, ypač kanalizacija, buvo projektuotos gamybinėms reikmėms, todėl iš esmės nėra pritaikytos visaverčiam buitiniam naudojimui. Abejonių savininkams kelia ir kiti aspektai, pavyzdžiui, pastato apšiltinimas, ventiliacija.
Taigi, pasak likusių patalpų savininkų, pirkėjai šiuo atveju gali įsigyti patalpas, kurios, jų manymu, galimai nėra skirtos gyventi.
Dėl susidariusios situacijos jie nurodė kreipęsi tiek į savivaldybę, tiek į Statybos inspekciją.
„Pardavėjas įrengia patalpas, parduoda ir vėliau dingsta, palikdamas pirkėjus ir gamykloje veiklą vykdančius žmones ar įmones spręsti kylančias problemas“, – tikino likusių patalpų savininkai.
NT agentūra „Lorus“ LRT.lt akcentavo, kad įmonės klientai patalpas įsigyja kaip kūrybines dirbtuves, kas yra paminėta ir skelbimo aprašyme.
„Todėl nemanome, kad pirkėjai yra klaidinami. Kaip įsirengti ir naudoti patalpas, sprendžia patys patalpų savininkai. Šiuo metu atstovaujame keletui savininkų, parduodant patalpas šiame pastate, bet apie problemas, kaip paminėtame jūsų atsiųstame komentare, mes nesame girdėję“, – rašoma redakcijai atsiųstame komentare.
VTPSI: tai nėra tas pats, kas įsigyti atskirą butą
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovas Rosvaldas Gorbačiovas LRT.lt informavo, kad inspekcija buvo gavusi vienos iš pastato Ateities g. 10 bendraturčių skundą dėl šiame pastate galimai vykdomų neteisėtų statybos ar remonto darbų. Vis dėlto tyrimo metu nustatyta, kad patalpų paskirtis nebuvo keičiama, o atliktiems darbams statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiame pastate nėra suformuotų ir įregistruotų butų. Registrų centro duomenimis, čia registruota viena patalpa, kaip jau minėta, vadinamosios kūrybinės dirbtuvės, priskirtos gamybos ir pramonės paskirties pastatų grupei.
„Tai reiškia, kad atskiri butai ar kiti savarankiški nekilnojamojo turto objektai šiame pastate nėra sukurti ir įregistruoti. Žmonės gali įsigyti tik šios patalpos dalis bendrosios nuosavybės teise, tačiau tai nėra tas pats, kas įsigyti atskirą butą“, – pabrėžė R. Gorbačiovas.
Norint tokioje patalpoje suformuoti atskirus nekilnojamojo turto vienetus (pavyzdžiui, butus ar studijas), pirmiausia turėtų būti parengtas projektas, gautas statybą leidžiantis dokumentas ir atlikti visi teisės aktuose numatyti veiksmai, akcentavo VTPSI atstovas. Tik tuomet nauji objektai galėtų būti registruojami Nekilnojamojo turto registre.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad nekilnojamojo turto skelbimuose vartojami pavadinimai („butas“, „studija“ ir pan.) savaime nekeičia oficialios patalpų paskirties. Todėl žmonėms, svarstantiems įsigyti tokį turtą, rekomenduojama pasitikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir įvertinti, kokios paskirties patalpas jie iš tikrųjų perka.
Apie šią situaciją taip pat informuota Vilniaus miesto savivaldybė, kuri pagal kompetenciją vykdo patalpų naudojimo pagal nustatytą paskirtį kontrolę“, – komentavo R. Gorbačiovas.
Gyventi negyvenamosios paskirties patalpose draudžiama
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas pabrėžė, kad gyventi negyvenamosios paskirties patalpose draudžiama, taip pat draudžiama naudoti patalpas ne pagal paskirtį.
Už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį (įskaitant gyvenimą ne gyvenamosios paskirties patalpose) gali grėsti bauda iki 3 tūkst. eurų.
„Savivaldybė pagal kompetenciją negali vertinti parduodamo nekilnojamojo turto skelbimų tikrumo ir tikslumo. Šiuo atveju matome, kad skelbime nurodyta pastato paskirtis (kūrybinės dirbtuvės) nėra gyvenamoji, o patalpų paskirtis nėra nurodoma.
Pirkėjai, domėdamiesi nekilnojamuoju turtu, turėtų reikalauti iš pardavėjo pateikti turto dokumentus, kurie įrodytų būtent parduodamų patalpų paskirtį. Negyvenamosios paskirties pastate gali būti gyvenamosios paskirties patalpų“, – LRT.lt komentavo G. Grubinskas.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Dalia Malinauskienė antrino, kad, įsigijus negyvenamosios paskirties patalpas nuolatiniam gyvenimui, kyla rizika gyventi patalpose, kurių kokybė ir sąlygos galimai neatitinka teisės aktuose gyvenamosioms patalpoms nustatytų kokybinių reikalavimų.
„Reklamuojant parduodamas patalpas bei sudarant sutartis su vartotojais, būtina aiškiai nurodyti parduodamų patalpų paskirtį, vengiant teiginių, kurie galėtų klaidinti vartotoją“, – pažymėjo ji.
Tai, kad negyvenamosios paskirties patalpa yra parduodama kaip butas, galėtų būti vertinama kaip vartotojo klaidinimas, sutiko VVTAT atstovė: „Patalpų paskirtis yra esminė sąlyga perkant nekilnojamąjį turtą.“
