Pensijų kaupimo fonduose sukauptos lėšos, mirus kaupiančiajam, gali būti paveldimos. Tačiau kasmet šimtai tūkstančių eurų lieka be savininkų – jų neatsiėmus paveldėtojams, pinigai atitenka valstybei. Pensijų fondai patys įpėdinių neieško, o dalis žmonių net nežino, kad jų artimieji buvo sukaupę lėšų.
Mirus artimajam, kartais giminaičiai net nežino, kad jis kaupė pensiją II pakopoje. LRT kalbintas žmogus, nenorėjęs viešai atskleisti savo tapatybės, sako apie tai sužinojęs visai atsitiktinai – tvarkydamas mirusiojo daiktus. Pasak jo, išsiaiškinti, kuriame fonde buvo kaupiami pinigai ir kaip juos atsiimti, taip pat užtruko.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Mirus artimajam, kartais giminaičiai net nežino, kad jis kaupė pensiją II pakopoje.
- Nei „Sodra“, nei pensijų fondų bendrovės pačios neieško paveldėtojų dėl asmens duomenų apsaugos.
- Per pastaruosius 5 metus valstybė perėmė apie 900 nepareikalautų pensijų fondų išmokų, kurių bendra suma siekė apie 850 tūkst. eurų.
Tiek „Sodra“, tiek pensijų fondų bendrovės pripažįsta – paveldėtojų jos pačios neieško.
„Tų žmonių, kurie mirė, paveldėtojai gali kreiptis dėl tų išmokų išmokėjimo. Tačiau „Sodra“ pati nesiima proaktyvių veiksmų ieškodama paveldėtojų, visų pirma dėl asmens duomenų apsaugos“, – aiškina „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Tų žmonių, kurie mirė, paveldėtojai gali kreiptis dėl tų išmokų išmokėjimo. Tačiau „Sodra“ pati nesiima proaktyvių veiksmų ieškodama paveldėtojų, visų pirma dėl asmens duomenų apsaugos.
„Sodros“ atstovė
Jeigu miręs žmogus dar nebuvo pasiekęs pensinio amžiaus, jo sukauptos lėšos lieka pensijų kaupimo bendrovėje. Jei žmogus mirė jau būdamas pensininkas ir buvo įsigijęs anuitetą su paveldėjimu, pinigus administruoja „Sodra“. Tačiau abiem atvejais, norint susigrąžinti pinigus, pirmiausia reikia kreiptis į notarą.
„Įpėdinis, norintis gauti palikimą arba jo atsisakyti, turi įstatyme numatytus tris mėnesius. Tai yra terminas, per kurį reikia išreikšti savo valią, o ne per kurį būtina surinkti visus dokumentus ar informaciją apie mirusiojo turtą“, – aiškina notarė Dalija Svirbutienė.
Įpėdinis, norintis gauti palikimą arba jo atsisakyti, turi įstatyme numatytus tris mėnesius. Tai yra terminas, per kurį reikia išreikšti savo valią.
Notarė D. Svirbutienė
Praleidę šį terminą, paveldėtojai dėl mirusiojo sukauptų pinigų turi kreiptis į teismą.
„Tai yra ne tik įpėdinio, bet ir kreditorių interesų apsauga. Terminą atnaujinti gali tik teismas ir tik esant svarbioms priežastims, kurias įvertina pats teismas“, – pridūrė notarė.
Jeigu dėl mirusiojo pensijų fonde sukauptų pinigų niekas nesikreipia, jie be šeimininko nelieka – lėšos perduodamos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir galiausiai patenka į valstybės biudžetą.
Jeigu dėl mirusiojo pensijų fonde sukauptų pinigų niekas nesikreipia, jie be šeimininko nelieka – lėšos perduodamos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir galiausiai patenka į valstybės biudžetą.
Per pastaruosius penkerius metus taip valstybė pensijų fonduose sukauptas lėšas perėmė maždaug 900 kartų. Bendra suma siekia apie 850 tūkstančių eurų.
Per pastaruosius penkerius metus taip valstybė pensijų fonduose sukauptas lėšas perėmė maždaug 900 kartų. Bendra suma siekia apie 850 tūkstančių eurų
„Tokių atvejų tikrai pasitaiko. Yra ir vienišų žmonių, yra įvairių aplinkybių, dėl kurių įpėdiniai nenori ar negali priimti turto. Tuomet jis tampa bešeimininkis ir pagal nustatytas procedūras atitenka valstybei“, – aiškina Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Rasa Virvilienė.
Yra ir vienišų žmonių, yra įvairių aplinkybių, dėl kurių įpėdiniai nenori ar negali priimti turto. Tuomet jis tampa bešeimininkis ir pagal nustatytas procedūras atitenka valstybei.
VMI
Vis dėlto pabrėžiama, kad dažniausiai artimieji apie tokias lėšas žino ir jas paveldi.
„Artimieji paprastai žino apie tokią situaciją ir paveldi, atsiima lėšas. Tai jau daugiau kaip 20 metų vykstanti procedūra. Atvejai, kai paveldėjimas neįvyksta ir turtas atitenka valstybei, yra labiau pavieniai“, – teigia Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.
Atvejai, kai paveldėjimas neįvyksta ir turtas atitenka valstybei, yra labiau pavieniai.
V. Rūkas
Jeigu teisėti paveldėtojai atsiranda tik po metų ar dar vėliau, pinigai jiems dar gali būti grąžinti, tačiau tik teismo sprendimu.
