Elektros tiekėjai „Enefit“ teisme nepavyko prisiteisti maždaug 2 mln. eurų iš knygų spaustuvės „Balto print“ už vienašališkai nutrauktą elektros tiekimo sutartį.
Vilniaus apygardos teismas vasario 23 dieną atmetė „Enefit“ skundą. Anot teismo, įmonė neįrodė nuostolių dėl nutrauktos sutarties, be to, „Balto print“ buvo priversta ją nutraukti, kad išsaugotų verslo konkurencingumą ir veiklos tęstinumą.
„Sutartis buvo nutraukta išimtinai dėl ieškovės („Enefit“ – BNS) kaltės jai atsisakant bendradarbiauti bei keisti sutarties sąlygas taip, kad elektros energija atsakovei („Balto print“ – BNS) būtų tiekiama už ekonomiškai pagrįstą kainą. Dėl sutarties nutraukimo kalta yra ieškovė“, – rašoma teismo nutartyje, kurią dar galima skųsti.
Anot teismo, „Enefit“ siekė nepagrįstai praturtėti spaustuvės sąskaita teikdama jai elektrą už kelis kartus rinkos kainą viršijančią kainą.
Anot nutarties, įmonių 2022 metų rugpjūtį pasirašytoje 10 metų trukmės sutartyje buvo numatytas fiksuota 214,29 euro už megavatvalandę (MWh) kaina bei 29 tūkst. MWh įsigyjamos elektros kiekis.
Ginčas kilo po to, kai pasikeitus rinkos kainoms „Balto print“ mokama kaina nebebuvo pagrįsta ir ji siekė ją pakeisti, bet nepavykus to padaryti sutartį nutraukė.
Anot nutarties, vidutinė biržos kaina 2023 metais siekė 94 eurus, 2024 metais – 87 eurus už MWh, tuo metu „Balto print“ visą šį laiką mokėjo 214 eurų.
„Enefit“ laikėsi pozicijos, kad sutartį ji vykdė tinkamai ir nebuvo kitų pagrįstų, nuo „Balto print“ valios nepriklausančių aplinkybių, kliudžiusių sutarties vykdymui. Be to, ji teikė tris galimus sutarties keitimo variantus.
Tuo metu „Balto print“ teigė, kad sutarties nutraukimas nebuvo jos savanoriškas veiksmas, nes „Enefit“ nebendradarbiavo ir atsisakė pakeisti sutartinę kainą.
Kaip konstatavo teismas, sutartį šalys sudarė, kai elektros kainos buvo didžiausios nuo 2018 metų, todėl „Enefit“ būdama savo srities profesionalė suprato ir turėjo suprasti, kad kainoms nukritus jos klientai sieks derėtis, ką ir padarė „Balto print“.
Teismas pažymėjo, kad „Balto print“ prieš nutraukdama sutartį inicijavo derybas ir daugiau nei metus bandė susitarti bei mokėjo nepagrįstą kainą.
„Rinkos kainoms esant ženkliai mažesnėms nei sutartinė kaina atsakovė („Balto print“ – BNS) patyrė tik nuostolius, tapo nekonkurencinga kitų verslo subjektų, perkančių elektros energiją už rinkos kainą, atžvilgiu“, – konstatavo teismas.
Teisėjų teigimu, be to, „Enefit“ neįrodė, kokių nuostolių ji patyrė dėl sutarties nutraukimo.
„Enefit“ iš pradžių teisme siekė prisiteisti 3 mln. eurų sutarties nutraukimo mokestį ir 6 proc. palūkanų, vėliau ieškinį sumažino iki 1,9 mln. eurų netesybų bei 6 proc. palūkanų. „Enefit“ teigė, kad tiek nuostolių ji patyrė dėl elektros kainos draudimo.
„Enefit“ su teismo sprendimu nesutinka
„Enefit“ vadovas Valdemar Fiodorovič teigia, jog įmonė gerbia Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą, tačiau su juo sutikti negali.
„Mūsų nuomone, teismo išvada neatsižvelgiama į nagrinėjamu laikotarpiu galiojusią reguliacinę aplinką, ignoruoti įrodymai dėl patirtų ekonominių nuostolių. Šiandienos sprendimu yra paneigiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įtvirtintas netesybų institutas, o tai prieštarauja tiek civilinės teisės doktrinos kertiniams pamatams, tiek jau gausiai suformuotai teismų praktikai“, – teigia V. Fiodorovič.
„Dar daugiau, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas niekada nedraudė šalims, vidutinėms ir (ar) stambioms įmonėms, susitarti dėl elektros energijos tiekimo sąlygų, įskaitant ir susitarimą dėl netesybų taikymo“, – pažymi įmonės vadovas.
Anot „Enefit“, įmonė įvertins priimtą Teismo sprendimą ir neatmeta galimybės jį skųsti.
