Vidutinis atlyginimas Lietuvoje per metus padidėjo 107 eurais ir 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį pasiekė 1 514 eurų į rankas, skelbia „Sodra“.
Per metus vidutinės darbo pajamos popieriuje ūgtelėjo maždaug 189 eurais (maždaug 8 proc. daugiau nei prieš metus). Taigi, dabar visą mėnesį visu etatu dirbantis žmogus vidutiniškai uždirba 2 480 eurų prieš mokesčius.
„Skaičiuojame, kad vidutiniškai dirbančiojo pajamos padidėjo 107 eurai ir pasiekė 1514 eurų į rankas“, – žurnalistams antradienį teigė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Tiesa, nors atlyginimai ir toliau kyla, pasak K. Zitikytės, pajamų augimo tempas jau lėtesnis nei ankstesniais metais. Esant 3,8 proc. metinei infliacijai, realus pajamų augimas tapo nuosaikesnis.
„Tenka konstatuoti, kad 2025 m. realus pajamų augimas buvo mažesnis, nei ankstesniais metais“, – teigė „Sodros“ atstovė.
Atlyginimų mediana per metus padidėjo 8,7 proc. ir pasiekė 1 934 eurus prieš mokesčius. Tai reiškia, kad pusė visų apdraustųjų uždirbo mažiau nei 1 232 eurus į rankas, o pusė – daugiau. Kas ketvirto dirbančiojo pajamos siekė nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Per metus padidėjo šešių iš dešimties apdraustųjų darbo pajamos.
Labiausiai augo nekvalifikuotų pagalbinių darbininkų atlyginimai. Jų pajamos padidėjo beveik 10 proc., tai yra apie 68 eurais į rankas. Po jų pagal atlyginimų augimą seka tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai.
Kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų uždarbis padidėjo maždaug 9 proc., o vadovų pajamos ūgtelėjo apie 8 proc. (tai sudaro maždaug 128 eurus daugiau į rankas).
Pasak K. Zitikytės, sparčiausiai praėjusiais metais augo vyresnių gyventojų atlyginimai. 51–60 metų darbuotojų pajamos padidėjo 9,7 proc. arba 115 eurų, o vyresnių nei 60 metų – 9,4 proc. arba 97 eurais. Tuo metu iki 25 metų amžiaus darbuotojų pajamos augo lėčiau – 5,2 proc., arba 52 eurais.
„Vyresniųjų pajamos didėja sparčiau“, – atkreipė dėmesį K. Zitikytė.
„Sodros“ analitikės aiškinimu, vyresnio amžiaus darbuotojai dažniau dirba sektoriuose, kuriose 2025 m. darbo pajamų augimas buvo ryškesnis. Pavyzdžiui, švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir viešojo valdymo srityse.
„51–60 metų amžiaus grupėje apie 29 proc. visų apdraustųjų dirba šiose srityse, o 25–30 metų amžiaus grupėje – apie 17 proc.“, – pažymėjo K. Zitikytė.
Pagal „Sodros“ 2025 m. lapkričio duomenis, per metus atlyginimai labiausiai augo administravimo ir aptarnavimo srityje (12,7 proc.), statybose (11,2 proc.) bei transporto ir saugojimo sektoriuose (10,5 proc.). Tiesa, minėtų sektorių atlyginimų lygis išliko žemesnis nei bendras šalies vidurkis, todėl didelis procentinis augimas nereiškė, kad pagal pajamas jie tapo lyderiais.
Tuo metu finansinėje ir draudimo veikloje bei informacijos ir ryšių sektoriuje vidutinės darbo pajamos gerokai viršijo šalies vidurkį ir siekė atitinkamai 3 380 eurų bei 3 600 eurų prieš mokesčius, nors jų metinis augimas buvo nuosaikesnis – apie 5–6 proc.
„Kiek padidėjo dalis žmonių, kuriems darbo pajamos nesikeitė“, – sakė K. Zitikytė ir taip pat pridūrė, kad kai kuriems asmenims pajamos galėjo ir sumažėti.
„Mažiausios pajamos ir toliau uždirbamos apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje“, – akcentavo „Sodros“ analitikė ir pridūrė, kad šio sektoriaus darbuotojų pajamos siekia apie 900 eurų į rankas.
Apibendrindama darbo rinkos tendencijas, K. Zitikytė pažymėjo, kad lėtesnis ekonomikos augimas lėmė ir atlyginimų augimo sulėtėjimą.
Mažėja moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai
„Sodra“ skaičiuoja, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų atlyginimų per metus susitraukė beveik 10 procentinių punktų. Jei 2016 metais vyrų ir moterų darbo pajamos skyrėsi 18,2 proc., tai 2025 metais – 8,5 proc.
„Pastaruosius trejus metus rodiklis nuosekliai mažėjo. Tai rodo, kad pajamų skirtumo mažėjimas nebėra vienkartinis svyravimas, o tampa tvaresne tendencija darbo rinkoje“, – pastebėjo K. Zitikytė.
Vis dėlto moterys vidutiniškai uždirbo 108 eurais mažiau. Vyrų vidutinis darbo užmokestis siekė 1 530 eurų į rankas, kai moterų – 1 422 eurus.
Ryškiausi skirtumai matomi tarp 28–38 metų amžiaus gyventojų. „Tai laikas, kai būna šeimos pagausėjimas, vaiko auginimas, etapai, kai moterų atlyginimai stipriau atsilieka nuo vyrų, bet vėliau moterys vejasi vyrus pagal pajamas“, – pastebėjo K. Zitikytė.
Tuo tarpu 54–62 gyvenimo metais įsivyrauja priešinga tendencija: moterys uždirba keliais procentais daugiau nei vyrai, atkreipė dėmesį „Sodros“ atstovė.
Vertinant pagal profesijas, didžiausi atlyginimų skirtumai išlieka tarp sveikatos specialistų. Šiame sektoriuje atlyginimų atotrūkis siekia 75 proc. vyrų naudai, nors moterys sudaro 86 proc. visų šios profesijos apdraustųjų.
Šiuos skirtumus gali lemti skirtingas vyrų ir moterų pasiskirstymas pareigose, vadovaujančių pozicijų koncentracija. Panašią situaciją galima stebėti asmens priežiūros srityje: čia vyrai uždirba 33 proc. daugiau nei moterys, nors moterų šioje profesijoje – 95 proc.
„Turime profesiją, kuri apima labai skirtingas specializacijas“, – pastebėjo K. Zitikytė.
Panašios tendencijos stebimos ir prekybos sektoriuje. Štai pardavėjai vyrai, „Sodros“ duomenimis, gauna 30 proc. didesnį darbo užmokestį nei jų kolegės moterys, kurios šioje profesijoje sudaro 84 proc. visų apdraustųjų.
Tarp informacijos ir ryšių technologijų sistemų specialistų pajamų skirtumai taip pat vieni didžiausių – siekia 36 proc., bet moterų šioje veikloje mažuma – tik 25 proc.
Fizinių mokslų ir inžinerijos specialistai vyrai uždirba 21 proc. daugiau už koleges moteris. Stacionarių įrenginių ir mašinų operatoriai – 43 proc. daugiau, o amatininkai ir spausdinimo darbininkai – 39 proc. daugiau.
Tuo tarpu mažiausi algų skirtumai fiksuojami tarp vadovų, mokytojų arba nekvalifikuotų darbuotojų. Pavyzdžiui, mokymo specialistų gretose moterys sudaro 83 proc., o jų pajamos nežymiai – apie 2 proc. – viršija vyrų. Gamybos vadovių bei viešbučių, restoranų, mažmeninės prekybos ir kitų paslaugų srities vadovių darbo užmokestis taip pat yra labai panašus į vyrų ir skiriasi tik keliais procentais.
„Patys atotrūkiai tarp vyro ir moterų darbo pajamų duoda skirtumus ir pensijoje. Šiuo metu vyrų pensija yra apie 15 proc. (90 eurų) didesnė“, – pastebėjo K. Zitikytė. Vis dėlto naujos kartos atsineša vis mažesnius atotrūkius.
