Baigia galioti sankcijos baltarusiškoms trąšoms, kas toliau?

Jau vasario 28 d. baigia galioti Europos Sąjungos (ES) taikomos sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Užsienio reikalų ministerija tikina, jog Lietuva siekia, kad jos būtų ir toliau pratęstos.

Dar iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Lietuva priėmė sprendimą 2021 m. uždrausti didžiausios šalies bendrovės „Belaruskalij“ kalio trąšų tranzitą per Lietuvą. Iki tol per metus jų būdavo pervežama apie 11 milijonų tonų. Tai sudarytų maždaug 157 tūkst. traukinio vagonų, kurių sąstato ilgis siektų 2 355 kilometrus.

Kalio trąšos iš Baltarusijos geležinkeliu būdavo gabenamos į Klaipėdą, kur Baltarusijai ir Igoriui Udovickiui priklausančioje įmonėje „Birių krovinių terminalas“ būdavo perkraunamos į laivus.

2021 m. Lietuvos priimtas sprendimas argumentuotas tuo, kad sankcijas „Belaruskalij“ taikys JAV. Be to, tam tikras sankcijas baltarusiškoms trąšoms (naujoms sutartims, kurios sudarytos po 2021 metų birželio 25 d.) pradėjo taikyti ir Europos Sąjunga.

Dėl anksčiau Baltarusijos atliktų avansinių mokėjimų per Lietuvą trąšos keliavo iki pat 2022 m. vasario 1 d.

Prasidėjus Rusijos viso masto invazijai į Ukrainą, kovą ES pradėjo taikyti sankcijas baltarusiškoms trąšoms platesne apimtimi. Tiesa, pastarosios baigia galioti jau šių metų vasario 28 d.

Lietuvos pozicija

Socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis LRT.lt yra teigęs, kad Lietuva turi kalbėti apie galimybę gabenti baltarusiškas trąšas mainais į tai, kad Ukraina per Baltarusiją į Klaipėdos uostą galėtų vežti savo prekes.

Tam tikrų diskusijų ar pasvarstymų, ar Lietuva galėtų pradėti ir vėl vežti baltarusiškas trąšas kilo ir po to, kai JAV panaikino Baltarusijai taikytas sankcijas. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tuomet teigė, kad jei Lietuva patirtų spaudimą vežti baltarusiškas trąšas, gautus pinigus už tranzitą būtų galima panaudoti remiant Ukrainą.

LRT.lt šaltinių teigimu, šiuo metu JAV nedaro jokio spaudimo Lietuvai šiuo klausimu.

Visgi, panašu, kad trąšų tranzito klausimas Lietuvai bus neaktualus dar bent vienerius metus. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) pažymi, kad šiuo metu vyksta kasmetinė sankcijų režimo peržiūra.

„Lietuvos pozicija sankcijų Baltarusijai klausimu išlieka nuosekli ir griežta: aktyviai siekiame, kad sankcijos Baltarusijai būtų pratęstos visa apimtimi, t. y. jos būtų tokios, kokios galioja šiandien. Politinis sutarimas dėl sankcijų Baltarusijai pratęsimo jau yra pasiektas, greitu laiku jis bus patvirtintas Taryboje“, – rašoma LRT.lt pateiktame Užsienio reikalų ministerijos atsakyme.

Lietuvos pozicija sankcijų Baltarusijai klausimu išlieka nuosekli ir griežta: aktyviai siekiame, kad sankcijos Baltarusijai būtų pratęstos visa apimtimi, t. y. jos būtų tokios, kokios galioja šiandien

Užsienio reikalų ministerija

URM taip pat primena, kad Lietuva ir kitos ES narės (pagal Tarybos sprendimą Nr. 2012/642/BUSP ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2006) taiko sankcijas tiek baltarusiškoms trąšoms, kurių sudėtyje yra kalio chlorido, tiek su jų gavyba ir prekyba susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės.

ES taip pat taiko sankcijas azoto trąšų įmonei „Grodno Azot“. Pastarosios azoto trąšos dar 2023 m. buvo užfiksuotos ir Klaipėdos uoste.

Baltarusiškos azoto trąšos, apeinant sankcijas, dar iki 2025 m. vidurio buvo gabenamos per Latviją, skelbė Latvijos nacionalinis transliuotojas. Taip pat Eurostato duomenys rodė, kad iki 2025 m. birželio 65 proc. į Europą patekusių karbamido trąšų buvo atvežtos per Latviją. Nuo šių duomenų paskelbimo karbamido trąšos per Latviją nebėra gabenamos.

Kaip LRT.lt pažymėjo URM, vienintelė azoto trąšų gamintoja Baltarusijoje yra „Grodno Azot“, kuriai taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Pastebima, kad naudojantis tarpininkais bandoma apeiti bendrovei „Grodno Azot“ taikomus ribojimus, tačiau sankcijų apėjimo schemos yra identifikuojamos ir užkardomos. Eurostato duomenimis, nuo 2025 m. rugsėjo mėn. į ES azoto trąšos iš Baltarusijos nebuvo importuotos nei į Lenkiją, nei į Latviją.

„Vis dėlto svarbu nuolat stebėti situaciją ir išlikti budriems siekiant užkardyti naujas sankcijų apėjimo praktikas“, – sako URM.

R. Motuzas: sankcijos bus pratęstos

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad europinės sankcijos baltarusiškoms trąšoms bus pratęstos jau vasario 23 dieną.

„Diplomatai neturi jokių abejonių, kad jos bus pratęstos“, – LRT.lt sakė R. Motuzas.

Diplomatai neturi jokių abejonių, kad jos bus pratęstos

R. Motuzas

Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos pozicija yra pritarti siūlymui pratęsti sankcijas.

„Tokia yra bendra Europos Sąjungos valstybių pozicija. Iš Lietuvos pusės niekas nepasikeitė, mes savo pozicijos nekeičiam. Lygiai taip pat niekas nepasikeitė ir iš Baltarusijos pusės, kad mes galėtume svarstyti kažkokias nuolaidas. Mes ir toliau patiriame hibridines atakas, toliau plūsta migrantai, toliau teikiama pagalba Rusijai kare prieš Ukrainą. Baltarusijoje vis dar yra daug politinių kalinių ir mes nematome jokių poslinkių“, – LRT.lt sakė komiteto pirmininkas.

R. Motuzo pasiteiravus, kaip turėtų pasikeisti aplinkybės, norint per Lietuvą ir vėl gabenti baltarusiškas trąšas, jis pažymėjo, kad socialdemokratai kol kas tokio klausimo nesvarsto.

„Šitame etape mes nesvarstome jokių scenarijų. Sankcijos pratęsiamos dar metams. Mūsų Seimo pavasario sesijoje numatyti ir siūlymai dėl ribojamųjų priemonių baltarusiams, esantiems Lietuvoje. Tai šiame etape mes nesvarstome, kas galėtų pasikeisti“, – sakė jis.

Trąšos – svarbus A. Lukašenkos režimo pajamų šaltinis

Savo ruožtu konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad partija yra griežtai prieš baltarusiškų trąšų vežimą.

„Visų pirma todėl, kad tai yra labai svarbus Lukašenkos režimo pajamų pasipildymo šaltinis. Tai yra pinigų arterija, kuri yra svarbi jo režimo išlikimui. Mes turime vertinti adekvačiai. Lukašenkos režimas taip pat yra prisidėjęs prie viso masto invazijos į Ukrainą, jo režimas daro tuos pačius nusikaltimus“, – sako L. Kasčiūnas.

Pavyzdžiui, dar iki 2022 m. karo Baltarusijai priklausančios kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ eksporto pajamos siekė apie 3 mlrd. JAV dolerių, o tai sudarė net apie 10 proc. viso Baltarusijos eksporto.

Dar iki 2022 m. karo Baltarusijai priklausančios kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ eksporto pajamos siekė apie 3 mlrd. JAV dolerių, o tai sudarė net apie 10 proc. viso Baltarusijos eksporto

Be to, įsitikinęs konservatorių pirmininkas, dėl trąšų tranzito per Lietuvą galėtų atsirasti įvairių neskaidrių schemų.

„Tranzitą vykdytų tam tikros verslo grupės, esančios Lietuvoje, kurios mus nukeltų į laikotarpį prieš 20 metų. Tuomet mes turėjome dujų sektoriuje tarpininkus. Turėjome visišką priklausomybę nuo „Gazpromo“. Turėjom tarpininkę – „Dujotekaną“, kuri turėjo išskirtinių teisių prekiauti dujomis Lietuvoje. Tarpininkai savotiškai finansavo ir politinę sistemą. Jie bandė tam tikra prasme rusiškais pinigais nuodyti mūsų politinę sistemą, rėmė tam tikras partijas. Turėjome daug su įmone susijusių skandalų. Tam tikrų verslo grupių įgalinimas nebūtų sveika mūsų politinei sistemai, valstybės atsparumui ir nacionaliniams saugumui“, – LRT.lt sakė L. Kasčiūnas.

Kalbėdamas apie tai, ar partija mato galimybių ateityje vežti baltarusiškas trąšas, politikas pažymėjo, kad tokia galimybė būtų įmanoma tik Baltarusijai išėjus iš Rusijos įtakos zonos.

„Jei mes žinotume, kad A. Lukašenka yra pajėgus iš Baltarusijos išvesti Rusijos karines bazes, sukurti šalyje ne Rusijos placdarmą, o neutralų regioną, jei jis turėtų galimybę išsivaduoti iš Rusijos įtakos, tai būtų galima daug ką svarstyti. Tačiau mes žinome, kad tai yra neįmanoma. Jo priklausomybė [nuo Rusijos] yra totalinė“, – teigė politikas.

Jei jis turėtų galimybę išsivaduoti iš Rusijos įtakos, tai būtų galima daug ką svarstyti. Tačiau mes žinome, kad tai yra neįmanoma

L. Kasčiūnas

LRT.lt primena, kad iki karo Lietuva baltarusiškas trąšas vežė daugiau nei 10 metų. Jos būdavo kraunamos Baltarusijai ir I. Udovickiui priklausančioje bendrovėje „Birių krovinių terminalas“.

Iki sankcijų įvedimo bendrovės metinės pajamos siekė beveik 100 mln. eurų, o grynasis pelnas – 16 mln. eurų. 2024 m. įmonės pajamos siekė jau tik 3 mln. eurų, o grynasis nuostolis – 6 mln. eurų. Įmonės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 150 iki 49.

Uždraudus per ES uostus vežti baltarusiškas trąšas, didžioji jų dalis gabenama per Sankt Peterburgo srityje esančius uostus.