Europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis mano, kad galėtume vežti baltarusiškas trąšas per Lietuvą ir derėtis dėl galimybės per Baltarusiją į Klaipėdos uostą gabenti Ukrainos biriuosius krovinius.
Europos Parlamente, Strasbūre, kalbintas V. P. Andriukaitis pasakoja, ką turėjo galvoje, kalbėdamas apie tai, kad A. Paleckis yra politinis kalinys.
Socialdemokratų garbės pirmininkas taip pat kalba apie galimybę Lietuvai vežti baltarusiškas trąšas ir būtinybę Europai kurti bendras karines pajėgas.
– Dar pirmadienį Edmundas Jakilaitis LRT laidoje „LRT forumas“ teigė kalbėjęs su dalimi socialdemokratų, kurie galbūt galvoja apie galimybę atsiskirti nuo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijos. Ar jūs apie tai girdėjote ir kaip tai vertinate?
– Galiu pasakyti, kad E. Jakilaičio pasisakymai remiasi pasisakymais. Padiskutavo, pasisakė, paleido žinią. Ruslanas Baranovas sureagavo ir parašė, kad tai, ką pasakojo E. Jakilaitis, neturi jokio ryšio. Jis niekur nežada išeiti.
Galiu pasakyti, kad E. Jakilaičio pasisakymai remiasi pasisakymais. Padiskutavo, pasisakė, paleido žinią.
– Tai ar galima sakyti, kad kalbos apie frakcijos skilimą yra apie nieką?
– Skilimo, tiek, kiek aš žinau, būdamas valdybos nariu, aktyviu nariu... Tai, kad žmonės kalbasi, kad gali taip būti, jau yra faktas diskusijai, ką daryti su strategija, nes esame patekę į krizę. Mes neneigiame, kad išgyvename gana sudėtingą krizę. Bet kad kažkas skiltų – kol kas tai yra tik gandai.
Mes neneigiame, kad išgyvename gana sudėtingą krizę. Bet kad kažkas skiltų – kol kas tai yra tik gandai.
– R. Žemaitaitis viename iš susitikimų su rinkėjais pastūmė prieš jį protestavusį asmenį. Kaip tai vertinate?
– Nenorėčiau komentuoti to, kas nereikalauja komentaro. Nemandagus elgesys, net ne politiko. Jei aš stumdysiuosi ar provokuosiu muštynes, kokio dar čia komentaro reikia. Aš iš viso nenoriu komentuoti R. Žemaitaičio pasisakymų, elgesio, nes esu pakankamai kritiškas jo atžvilgiu.
Aš iš viso nenoriu komentuoti R. Žemaitaičio pasisakymų, elgesio, nes esu pakankamai kritiškas jo atžvilgiu.
– Jūs buvote prieš, kad LSDP su „Nemuno aušra“ eitų į koaliciją.
– Taip, ir galiu pasakyti, kad problema bus dar gilesnė. Jo teistumas kels klausimą dėl jo mandato.
– Kartą jau pavyko išvinguriuoti nesulaukus apkaltos.
– Taip, kada jis po Konstitucinio Teismo išvados išėjo iš Seimo ir apkalta neįvyko. Bet dabar yra kita situacija. Dabar yra baudžiamoji teisė, tiesa, sprendimas yra neįsiteisėjęs. Toliau nekomentuosiu, kad nedaryčiau spaudimo teismams. Bet čia yra baudžiamoji teisė.
– Po to, kai tinklalaidėje „Politika“ pasisakėte, jog dėl pasirengimo šnipinėti Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis yra politinis kalinys, sulaukėte daug kritikos. Buvote vadintas „kolorado vabalu“, „raudonuoju“ ir visaip kitaip. Ar jus tai žeidžia?
– Manęs tai nežeidžia. Galiu pasakyti, kad aš sulaukiau labai daug palaikančių komentarų, kad A. Paleckio byloje iš tiesų yra daug politinių komponentų.
Vertinant A. Paleckį reikia kalbėti apie du dalykus. Pirma, kad jis įžeidė mūsų visų jausmus dėl Sausio 13-osios. Dėl to jis ženklinamas kaip tautos išdavikas. Antra tema yra jo padarymas šnipu. Dėl Sausio 13-osios akivaizdu, kad jis pasmerktas visuotinai. 90 proc. Lietuvos žmonių taip jį ir vertins.
Grįžtant prie jo šnipinėjimo bylos. Viskas prasidėjo nuo to, kad buvo sulaikytas šnipų tinklas. Buvo padaryta spaudos konferencija, joje kalbėjo generalinis prokuroras, generalinis komisaras ir VSD vadovas. Po to tas šnipų tinklas dingo ir nieko daugiau nepasodino. Viskas nutilo ir liko A. Paleckis. Toje byloje buvo vienintelis liudytojas, kuris buvo jo draugas, su kuriuo jis Rusijoje ir Baltarusijoje darė verslą, o tas draugas turėjo kitą bylą dėl pedofilijos, tiksliau, dėl pornografijos nuotraukų. Vėliau ta byla buvo užgesinta ir jis gavo tik baudą. Galiausiai dėl A. Paleckio teismas perkvalifikavo, kad jis ketino šnipinėti.
– Bet ar tai, kad jis ketino šnipinėti, nereiškia, kad kitas jo žingsnis būtų buvęs šnipinėjimas?
– Klausimas, kiek patikima, kad jis ketino šnipinėti, žinant, kad yra tik vienas liudytojas.
– Tai jūs netikite, kad jis ketino šnipinėti?
– Galiu pasakyti, kad tą bylą žinau detaliai. Todėl šiandien galiu paliudyti, kad tiek Jurgio Jurgelio, tiek Kęstučio Girniaus, tiek Aloyzo Sakalo straipsniai atskleidžia labai daug. Siūlau paskaityti.
Valstybė, teisėsaugos institucijos, įstatymo leidėjai, pritaiko procesą asmeniui. Ar taip galima demokratinėje valstybėje? Todėl šiuo atveju aš jį ir pavadinau politiniu kaliniu. Politinių motyvų jį apkaltinti buvo labai daug. Čia dar reikia pažymėti, kad operatyvinė informacija apie jį pradėta rinkti, kai jis nusprendė eiti į rinkimus.
– Gerai, ar galima teigti, kad tas žmogus mylėjo Lietuvą?
– Tą klausimą reikia užduoti jam pačiam.
– Klausiu, nes jūs tą žmogų labai gerai pažinojote.
– Aš jį pažįstu kaip labai užsispyrusį, radikalų, kaip aršų žmogų. Kaip nuėjusį į radikalias pažiūras. Tačiau pasakyti, ar tas žmogus turi, ar neturi jausmų Lietuvai, tai nėra mano kompetencija.
– Na, bet kad ir nuvalkiotas pasakymas, kad „savi šaudė į savus“.
– Šitą frazę jis panaudojo iš Vytauto Petkevičiaus knygos „Durnių laivas“. Iš tų, kurie tarpusavyje tokias insinuacijas laidė.
Jeigu jūs matote 7 mėnesių nėštumo metu nušautą moterį, kurią nušovė miško broliai, kaip jūs reaguotumėte į tai?
– Man sunku save pastatyti į šią situaciją.
– Aš jums pasiūlysiu paskaityti Jurgio Lebriko šeimos tragediją. J. Lebriko tėvai gavo žemės, nes jie buvo bežemiai. J. Lebrikui buvo 4 metai, o jo mama laukėsi dar vieno vaiko. Keršijant už žemės gavimą iš tarybų valdžios, jo mama ir tėvas buvo sušaudyti jo akyse. Klausimas, kas kaip mylėjo Lietuvą. Tad pokario metu pasakymas, kad „savi šaudė ir savus“, buvo. Jums pripasakota rožinė istorija, bet ji nėra tokia.
– Niekas neneigia, kad ne visi sprendimai buvo teisingi.
– Bet kokie buvo motyvai tų [miško brolių]? Ar ne iš patriotizmo šaudė vieni kitus? Aš jums noriu atskleisti, kiek daug čia gali būti scenarijų ir temų.
– Europos Vadovų Taryba artimiausiu metu spręs, ar toliau sankcionuoti baltarusiškų trąšų vežimą. Kokia jūsų pozicija dėl to?
– Yra prekių, kurios negali būti sankcionuojamos.
– Taip, tarkime, medikamentai.
– Ne tik. O maisto industrija? Trąšos priklauso maisto industrijai. Kita vertus, jei tai yra prekyba su šalimis, kuriose žemės ūkis vaidina lemiamą vaidmenį ir dėl to gali kilti daug humanitarinių padarinių, akivaizdu, kad tai turi būti diskusijų objektas.
Kitas dalykas, ką reikia sankcionuoti. Savininkus ar pačias trąšas. Sankcijos trąšoms yra neapgalvotas žingsnis. Mes tai kritikavome savo rinkimų programoje.
– Kaip manote, ar Lietuva galėtų vežti baltarusiškas trąšas?
– Tikrai taip. Dabar klausimas, ar Lietuva galėtų vežti grūdus iš Ukrainos per Klaipėdą.
– Tokių bandymų buvo, tačiau buvo ūkininkų nepasitenkinimo.
– Šiuo atveju vienintelė vėžė, kur nereikia keisti vagonų, iš Ukrainos į Lietuvą eina per Baltarusiją. Klausimas, ar galima iš Ukrainos į Klaipėdos uostą vežti grūdus, mineralus, biriąsias medžiagas.
– Galima ir per Lenkiją, tačiau kadangi Lenkijoje yra siauresnė vėžė, reikia tuos grūdus perpilti į kitus vagonus.
– Taip, tačiau tai yra labai dideli kaštai. Užsienio politikoje, diplomatijoje, prekyboje, visur reikia aštraus proto, įžvalgų, ką galima laimėti. Trąšų sankcijų problema gali tapti labai geru balansu su tuo, kad galime pasakyti: gerai, vežame Ukrainos grūdus, trąšas per Klaipėdą, bet tada randame svertą.
– Sakote, kad vežame Baltarusijos trąšas per Klaipėdą ir mainais susitariame, kad Ukraina galėtų savo birius krovinius vežti per Baltarusiją į Klaipėdos uostą?
– Taip, galime pririšti Baltarusijos problematiką, kad padėtume Ukrainai.
– Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje kalbama apie ES ir JAV santykius. Pasigirsta kalbų apie Europos saugumo architektūros kūrimą be JAV, apie tai pasisakė ir Europos komisaras Andrius Kubilius. Ar jūs tam pritariate ir ar JAV vis dar yra Lietuvos saugumo garantas?
– Mano pozicija jau 20 metų ta pati – esu šalininkas to, kad Europos saugumo ir gynybos sąjunga turėjo būti išplėtota plačiau. Kai stojome į ES, dar veikė tarptautinė organizacija Vakarų Europos Sąjunga. Aš visada balsavau, kad būtų įsteigta Europos Gynybos ir Saugumo Sąjunga. Lisabonos sutartyje nuo 2009 m. yra įsipareigojimas sukurti Europos Gynybos ir Saugumo Sąjungą su papildomais kariniais asignavimais, kariniais daliniais. Tad nieko naujo.
Norint užtikrinti saugumą, norint padėti visiems NATO sąjungininkams, reikia turėti adekvatumo. Dabartinėse diskusijose nieko naujo nematau. Tai yra senas pažadas, senas įsipareigojimas. Vakarų Europos Sąjunga nustojo funkcionuoti. Dabar viskas vėl yra ant stalo. Tai reikia daryti kuo greičiau.
– Kaip vertinate riziką, kad Rusija gali pabandyti užpulti Baltijos šalis, Lietuvą?
– Ar Vladimiras Putinas galvojo, kad su Ukraina reikės kariauti ketverius metus? Jis buvo pasiruošęs greitam karui, bet užspringo. Ukraina su Rusija kariauja daugiau nei trejus metus. Sakykite, kas įvyktų, jei Rusija dabar atakuotų ES ir NATO šalį?
– Jei visi reaguojame vieningai, tai žinome, kas nutiktų.
– Bet mes kitaip ir nesame.
– Labai norėtųsi tikėtis.
– Palaukit, jūs esate Strasbūre. Jūs esate pas save. Nedarykite skirtumo, kad čia nėra Vilnius. Čia yra Vilnius. Vilnius yra kiekvienoje sostinėje, kaip ir kiekviena sostinė yra Vilniuje. Galvokime globaliai, veikime lokaliai.
Jūs esate Strasbūre. Jūs esate pas save. Nedarykite skirtumo, kad čia nėra Vilnius. Čia yra Vilnius. Vilnius yra kiekvienoje sostinėje, kaip ir kiekviena sostinė yra Vilniuje.
– Na, jūs nemažai metų Europos institucijose dirbate, kitaip, turbūt, ir negalite galvoti.
– Negaliu. Sakykite, maisto saugos standartai Lietuvoje galioja?
– Taip, bet aš nelyginčiau maisto saugos standartų su gynybos klausimais.
– NATO struktūra, ES dalykai, tai yra susisiekiantys indai. Todėl nesuprantu klausimų ir teiginių, kada sakoma, kad Rusija užpuls tik Lietuvą.
