Dėl smarkiai išaugusių sąskaitų už šildymą vėl kilo diskusijos, ar nereikėtų centralizuotam šildymui grąžinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos. Valdantieji sako – lengvata buvo socialiai neteisinga, nes ja daugiausia naudojosi daugiabučių gyventojai, o tie, kurie kūrena malkomis, anglimi ar dujomis – ne. Opozicija teigia, kad prie didesnio mokesčio reikėjo pereiti palaipsniui.
Sąskaitos už šildymą vilniečius nuteikė nemaloniai.
„Tai eisit prašyti kompensacijos? – Aš gaunu, bet ir ta kompensacija, kaip čia pasakyti... 100, 150 eurų be kompensacijos, jeigu ne 200 eurų“, – LRT TELEVIZIJAI sako gyventoja.
„195 eurai už 65 kv. m seną butą. – Ir nerenovuotas? – Ne“, – kalba moteris.
Už centralizuotą šildymą sostinėje atsakinga bendrovė skaičiuoja: „naujų energetiškai efektyvių daugiabučių gyventojai už 50 kv. m vidutiniškai 64 eurai, senos, bet renovuotų, – apie 99 eurai, senų, energetiškai neefektyvių ir nerenovuotų mokės daugiausiai – apie 160 eurų su PVM.“
Nors, sako, pačios šilumos kaina be pridėtinės vertės mokesčio įtakos netgi mažesnė nei pernai.
„Ją didžiąja dalimi lemia kuro kaina. Vilniuje yra 8 nepriklausomi gamintojai, kurie kiekvieną mėnesį siūlo šilumos kainą aukcionuose, tai tiesiog sukonkuravo ir sėkmingi biokuro sandoriai rinkose, tai ir lėmė“, – komentuoja „Miesto gijų“ atstovė Monika Merkytė.
Tačiau liberalas Simonas Gentvilas sako, ne nuo 9 iki 21 procento išaugęs PVM labiausiai išpučia kainą, o tai, kad daugiau nei trečdalis šilumos sostinėje pagaminta dujomis.
„30–40 proc. šilumos pagaminama su dujomis, o tie, kurie mažesnėmis kainomis, deginasi. Biokuru, kaip Utena, kuri moka trečdaliu pigiau nei Vilnius. Tai ne PVM kaltas čia“, – sako S. Gentvilas.
Vis dėlto itin šaltas sausis atgaivino diskusijas dėl PVM lengvatos. Buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė sako, jei jau buvo nuspręsta jos atsisakyti, mokestį didinti reikėjo palaipsniui.
„Iki šiol visi pokyčiai šios lengvatos buvo daromi visam sezonui, tarkim, kai buvo energetinė krizė, buvo sprendimas apskritai padaryti 0 proc. pridėtinį mokestį, jis buvo du šildymo sezonus. Dabar tai padaryta vidury sezono ir, mano manymu, tai buvo esminė klaida, nes žmonės gauna dvigubai didesnes sąskaitas dėl keleto susidėjusių priežasčių ir tą buvo galima numatyti“, – kalba politikė.
Socialdemokratas Algirdas Sysas nemano, kad reikėtų grįžti prie mažesnio PVM tarifo centralizuotam šildymui.
„Tie, kurie galėjo pasijungti prie šilto vamzdžio, tą lengvatą gavo, o tie, kurie naudoja dujas, anglį, malkas ir kitas kūrenimo priemones, jokių lengvatų neturėjo“, – teigia jis.
Ir sako – kompensacijos tiems, kuriems sunku apmokėti sąskaitas, kur kas tikslingesnės, nes priklauso nuo gyventojo padėties – jo pajamų, turimo būsto, o ne tuo, kaip šildosi.
„Skiriant kompensacijas, veikia universalus principas, kad nepasiturintys gyventojai neturi išleisti daugiau kaip 10 proc. savo pajamų už normatyvinį būsto plotą“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Svetlana Kulpina.
Pavyzdžiui, 70 kvadratinių metrų bute gyvenantys du suaugusieji, uždirbantys minimalią algą, taigi, gaunantys po 846 eurus į rankas ir auginantys du vaikus gali tikėtis, kad jų kompensacija padengs visą sąskaitą už šildymą. To paties galėtų tikėtis mažesniame – 50 kv. m bute gyvenantis vidutinę pensiją gaunantis senjoras.
Ar kompensacija priklauso, gyventojai gali pasitikrinti būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklėje ir kreiptis į savo savivaldybę ar pildyti prašymą Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje.
