Lietuvos bankas įvardijo, kodėl neperka aukso: „Nelošiame kazino“

Aukso kainai per pastaruosius dvejus metus pakilus daugiau nei du kartus, Lietuvos bankas, valdantis apie 6 mlrd. eurų dydžio investicinį portfelį, pažymi, kad „spekuliacijomis neužsiiminėja“.

Daugelį metų auksas per daug nejaudino investuotojų. Didelių judėjimų ši turto klasė nefiksavo ir dažniausiai būdavo naudojama norint diversifikuoti portfelį. 2014–2020 m. aukso kaina išliko stabiliame lygyje ir siekė apie 1 200–1 300 JAV dolerių už unciją (31,1 gramo), 2020–2024 m. – apie 1 800–2 000 JAV dolerių.

Visgi pastarieji dveji metai buvo kitokie. Aukso kaina 2024 m. ėmė šuoliuoti į viršų, o 2026 m. sausį buvo pasiektas ir visų laikų rekordas, kai uncija kainavo daugiau nei 5 500 JAV dolerių. Antradienį aukso kaina rinkoje siekė apie 5 000 JAV dolerių.

Rekordinės Lenkijos atsargos

Po tokių įspūdingų šuolių viešojoje erdvėje kelta klausimų, kodėl Lietuvos bankas papildomai neinvestuoja į auksą.

Baksnota į kaimyninę Lenkiją, kuri pastaraisiais metais aktyviai pirko taurųjį metalą. Lenkija šiuo metu turi apie 550 tonų aukso atsargų, o tikslas pasiekti apie 700 tonų.

2024 m. auksas sudarė apie 16 proc. Lenkijos užsienio rezervų, o 2025-aisiais – jau 28 proc. Šiuo metu Lenkijos aukso atsargos yra didesnės nei Europos Centrinio Banko, kurios sudaro 506 tonas.

Apie tai, kad „prašauta“ neinvestuojant į auksą LRT RADIJUI sakė ir Lietuvos banko vyriausiasis portfelio valdytojas Antanas Mikšys.

„Retrospektyviai žiūrint, be abejo, prašovėm. Jeigu mes būtume nusipirkę daugiau aukso, būtume uždirbę. (...) Aukso kiekį mes turim stabilų nuo tų laikų, kai atkūrė Lietuvos bankas savo veiklą Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Toks sprendimas nuo senų laikų priimtas ir kol kas jis nėra keičiamas“, – antradienį LRT RADIJUI sakė LB vyriausiasis portfelio valdytojas A. Mikšys.

Retrospektyviai žiūrint, be abejo, prašovėm. Jeigu mes būtume nusipirkę daugiau aukso, būtume uždirbę

A. Mikšys

Neinvestuoja, nes portfeliui keliami kiti tikslai

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus aiškina, kad Lietuvos bankas turi finansinių įsipareigojimų, nėra spekuliacinis investuotojas, todėl ir neperka aukso.

„Centrinis bankas nėra turto fondas ar spekuliacinis investuotojas. Centrinio banko investavimas skiriasi nuo tipinio privataus investuotojo, kuris investuoja klientų pinigus arba savo lėšas. Pirminė Centrinio banko funkcija yra finansų sistemos stabilumas ir pinigų politikos įgyvendinimas. (...) Yra įsipareigojimų komerciniams bankams, finansų įstaigoms, centrinei valdžiai, euro sistemai.

Tas turtas turi būti saugus ir greitai realizuojamas. Tam, kad būtų galima tuos įsipareigojimus įgyvendinti. Aukso mūsų portfelyje nei per daug, nei per mažai, o tiek, kiek reikia rizikai išskaidyti

G. Šimkus

Tas turtas turi būti saugus ir greitai realizuojamas. Tam, kad būtų galima tuos įsipareigojimus įgyvendinti. Aukso mūsų portfelyje nei per daug, nei per mažai, o tiek, kiek reikia rizikai išskaidyti“, – žurnalistams dar pirmadienį teigė G. Šimkus.

Be to, jis pažymėjo, kad auksą Europoje pirko tie centriniai bankai, kurie nepriklauso euro zonos sistemai, tai Lenkija, Vengrija ir Čekija.

„Jeigu žiūrėtume į euro zonos šalis, tai Vokietija pardavė auksą, Suomija pardavė. Dar keli euro zonos centriniai bankai įsigijo nedidelius kiekius aukso. Kiti euro zonos bankai iš viso neturi aukso. Didžioji dalis nei pirko, nei pardavė. Klausimas, kodėl?

Kas sieja Čekijos, Lenkijos ir Vengrijos centrinius bankus? Jie turi savo valiutą. Centrinis bankas privalo sukaupti tam tikrus užsienio rezervus tam, kad galėtų reikalui esant daryti intervencijas į rinką. Ir, be abejo, turi turėti turto. Vykstant įvairiems procesams centriniai bankai siekia paskirstyti turimų užsienio rezervų riziką. Įskaitant ir auksą, kad portfelis būtų kuo labiau diversifikuotas.

Mes ne visada suvokiame, bet euras yra antroji pasaulinė rezervinė valiuta. (...) Jei lenkai investuoja į turtą eurais ir sako, kad tai yra jų užsienio atsargos, tai mes jau esame euro zonoje

G. Šimkus

Kuo čia skiriasi euro zonos šalys? Mes ne visada suvokiame, bet euras yra antroji pasaulinė rezervinė valiuta. Ir tai yra labai didelis skirtumas. Jei lenkai investuoja į turtą eurais ir sako, kad tai yra jų užsienio atsargos, tai mes jau esame euro zonoje ir tai yra mūsų nacionalinė valiuta“, – pažymėjo G. Šimkus.

Teigia, kad 2025 m. investavimo rezultatai bus teigiami

Lietuvos bankas iš viso valdo apie 6 mlrd. eurų siekiantį finansinį portfelį. Jame taip pat yra ir aukso – 5,8 tonos, kurios sukauptos dar tarpukariu ir Lietuvai sugrąžintos 1993 m.

Šiuo metu Lietuvos banko turimo aukso vertė rinkoje siekia daugiau nei 900 mln. JAV dolerių. G. Šimkaus teigimu, turimo aukso užtenka portfelio diversifikavimui, o likęs portfelis turi būti likvidus.

„Mes siekiame visą šitą portfelį valdyti taip, kad užtikrintume saugumo ir likvidumo principų įgyvendinimą, bet taip pat ir uždirbtume. Ir uždirbtume ne iš vienos turto rūšies, o iš viso portfelio. Mes puikiai suprantame, kad, skiriant dėmesį tai turto klasei, kuri labai auga, gali likti prie suskilusios geldos“, – teigė G. Šimkus.

Mes siekiame visą šitą portfelį valdyti taip, kad užtikrintume saugumo ir likvidumo principų įgyvendinimą, bet taip pat ir uždirbtume

G. Šimkus

Jis pažymėjo, kad 2024 m. Lietuvos banko investicinis portfelis sugeneravo 143 mln. grąžą, o 130 mln. eurų buvo pervesta į valstybės biudžetą.

Mes puikiai suprantame, kad skiriant dėmesį tai turto klasei, kuri labai auga, gali likti prie suskilusios geldos

G. Šimkus

„Už praėjusius metus dar neturime audituotų skaičių, bet galiu pasakyti, kad tikrai bus gerų žinių. Mes uždirbame pelną ir grąžiname visuomenei, o ne lošiame kazino, bandydami spekuliuoti viena ar kita turto klase“, – pridūrė jis.

Mes uždirbame pelną ir grąžiname visuomenei, o ne lošiame kazino, bandydami spekuliuoti viena ar kita turto klase

G. Šimkus

G. Šimkus taip pat akcentavo, kad Čekijos, Vengrijos ir Lenkijos centriniai bankai aiškiai komunikuoja, kad į auksą investuoja ne spekuliaciniais tikslais.

„Be to, jei auksą laikai kaip ilgalaikę investiciją, tai kaina nėra tokia svarbi. Pasižiūrėjau į Lenkijos balansą, tai pelno-nuostolio ataskaitoje mes matysime minusą. Kodėl? Todėl, kad aukso kainos padidėjimas yra perkainojimo rezultatas. Tai nėra pajamos. Iš vienos žiniasklaidos priemonės klausimų supratau, kad galbūt Lenkijos centrinis bankas patiria net kritiką, nes jis neuždirba pajamų iš aukso, nei, tarkime, būtų investavęs į obligacijas“, – sakė G. Šimkus.

Didžiausią aukso rezervą šiuo metu turi JAV – 8 133 tonas, Vokietija – 3 350 tonų ir Italija – 2 452 tonas.