Lietuva pirmą kartą rengia nacionalinę gastronominio turizmo strategiją ir kelia ambiciją tapti vienu ryškiausių gastronomijos centrų regione. Nors tarptautiniuose restoranų giduose Lietuvos vardas matomas vis dažniau, kyla klausimas, ką šiandien galime vadinti Lietuvos gastronominiu identitetu.
Pasak paveldo komunikacijos tyrinėtojo, istoriko Rimvydo Laužiko, Lietuva yra gilios gastronominės tradicijos šalis. „Sovietmečiu ši tradicija buvo naikinama, tačiau dabar ji pamažu atgyja“, – teigė R. Laužikas LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“.
Anot jo, tradicija niekada nėra vientisa ir standartizuota: „Ji graži savo įvairove ir evoliucija. Kalbant apie strategijos kūrimą, pirmiausia turėtume matyti lietuviškos tradicijos įvairovę, daugialypumą. Nes mes kalbame apie skirtingus istorinius laikotarpius, apie etnografinę virtuvę ir miesto virtuvę, apie dvaro palikimą, apie tautines bendrijas, apie dabartinius ieškojimus.“
Grikšas: regioninis paveldas strategijoje pamirštas nebus
Vertindamas Lietuvos gastronominio paveldo komunikaciją, R. Laužikas atkreipė dėmesį į atotrūkį tarp aukštosios kulinarijos ir kasdienių užeigų.
„Mano galva, mes turime stiprų restoranų sektorių, aukštąją virtuvę, bet labai silpną sektorių, kuris Europoje vadinamas karčemomis, tavernomis. Tai erdvė, kurioje žmogus nori nelabai brangiai, nelabai sudėtingai pavalgyti tradicinio naminio maisto“, – sakė R. Laužikas.
Reaguodamas į tai, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas patikino, kad regioninis paveldas strategijoje pamirštas nebus. Jo teigimu, ne mažiau kaip 30 proc. investicijų planuojama skirti būtent regionams.
„Kai kalbame apie regiono ekonomikos skatinimą, turizmas yra labai svarbi verslo rūšis, sukurianti didelę mūsų bendrojo vidaus produkto dalį. Mano nuomone, regionuose turime didžiausią neišnaudotą potencialą, didžiausias galimybes tą sektorių per ten plėsti – ne tik reprezentuoti vietiniams turistams vidaus rinkoje, bet ir daugiau pristatyti tarptautinėje erdvėje. Ne tik mūsų jau žinomas, pamėgtas vietas, bet ir nišines, neatrastas, kurios gali pasirodyti labai įdomios turistams“, – sakė E. Grikšas.
E. Grikšo teigimu, šiandien turistai ieško visai kitokių potyrių nei anksčiau: „Jiems reikia nišinių, nematytų, neragautų, nejaustų dalykų. Tai tą Lietuva gali pasiūlyti per savo regionų prizmę.“
Kubilius: Lietuva turėtų grįžti prie lėtojo maisto tradicijų
Šiuolaikinės lietuviškos gastronomijos kūrėjas, virtuvės šefas Andrius Kubilius išsakė mintį, kad nacionalinio lygmens politikos kryptis, per kurią formuojamas maisto kultūros sektorius, Lietuvą ves į didesnį žinomumą. Tačiau, pasak jo, dabar ypač svarbu, kad Lietuva grįžtų prie lėtojo maisto tradicijų.
Lankytojui, be abejo, tai yra didžiulis stimulas ir fantazijos sužadinimas, kai ateini ir ragauji istorinį patiekalą būtent istorinėje erdvėje.
M. Daraškevičius
„Turime unikalią galimybę šioje šalyje turėti labai gražią lėtojo maisto tradiciją. Ilgą laiką tą darydavome, ilgą laiką tą kuriame. Kaip sakė ponas Rimvydas, sovietmetis sulaužė mūsų kulinarines tradicijas, bet, man atrodo, turime į tai grįžti ir suprasti savo stiprybę ir krašto grožį per lėtumą: per metų laikus, per galimybę atsekti produktus ir pasakoti istoriją taip sukuriant išskirtinį potyrį svečiams“, – sakė A. Kubilius.
Paklaustas, kas padėtų Lietuvai tapti regiono gastronomijos lydere, šefas akcentavo komunikacijos palengvinimą virtuvės, augintojų ir gamintojų grandinėje ir mažesnę biurokratinę naštą.
„Mums reikia geresnio savo krašto produktų pažinimo, reikia išmokti didžiuotis dalykais, kuriuos čia turime, reikia įprasti gaminti iš tipinių savo regiono produktų ir tada viskas mums bus gerai. Tiesiog reikia lengvesnio santykio ir mažesnės biurokratinės naštos, kalbant apie galimybes dirbti su mažais ir lokaliais ūkiais ir gamintojais, galimybės iš miškų, pievų ir laukų parsinešti produktų, kuriuos patys rankomis surenkame“, – sakė A. Kubilius.
Daraškevičius: esame pasiruošę
Architektūros istorikas, dvarų paveldo tyrinėtojas Marius Daraškevičius įsitikinęs, kad strategijai įgyvendinti dabar itin tinkamas metas.
„Šita strategija atsirado pačiu laiku. Jeigu apie tai būtume kalbėję prieš 15 ar 20 metų, būtų buvę sudėtinga. Jeigu keliautumėte po Lietuvą ir žiūrėtumėte, kas vyksta, tai dvarų paveldas dabar yra integruojamas. (...) Mes turime pagrindą, kuris gali būti inspiracija tiek šefams, tiek virtuvių verslo plėtotojams. Dabar esame labai pasiruošę“, – sakė M. Daraškevičius.
Dėl paveldosaugos reikalavimų šiuolaikines virtuves istoriniuose pastatuose įrengti nėra paprasta, tačiau architektūros istorikas įsitikinęs: tai nėra didelis kliuvinys, o jį įveikti verta dėl unikalios lankytojų patirties.
„Pavyzdžiui, Zypliuose galima valgyti istorinėje virtuvėje, kurioje buvo gaminamas maistas ir valgė dvaro aptarnaujantis personalas. Panemunės pilyje restoranas veikia pačioje pilyje, Raudondvario pilyje veikia oranžerija. (...) Kažkaip architektai išsprendžia šį klausimą kūrybiškai – kompromisai kartais pagimdo labai kūrybiškus sprendimus. O lankytojui, be abejo, tai yra didžiulis stimulas ir fantazijos sužadinimas, kai ateini ir ragauji istorinį patiekalą būtent istorinėje erdvėje“, – sakė M. Daraškevičius.
Ar dokumentas nenuguls stalčiuose?
Nuogąstaujančius, ar ši nacionalinė gastronominio turizmo strategija nenuguls į stalčių, ministras E. Grikšas patikina: sėkmės garantas yra tai, kad strategija rengiama bendradarbiaujant su visa ekosistema. Be to, pasak jo, šiuo metu formuojama nauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų daugiametė finansinė programa, joje numatytos svarios lėšos turizmui ir gastronomijos verslui skatinti.
Reaguodamas į viešojoje erdvėje dažnai keliamus klausimus dėl maitinimo sektoriui tenkančios PVM naštos, išaugusių energetikos kaštų ir darbuotojų trūkumo, ministras teigė, kad situacija nuolat stebima.
„Mes iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pusės vykdome nuolatinę stebėseną, kaip kinta ekonominiai svetingumo sektoriaus rodikliai. Šiandien matome, kad apyvartos ryškiai didėja, įmonių skaičius taip pat auga. Žinoma, vasara turi tam tikrą įtaką. Dėl energetikos kainų, tai čia, žinot, iššūkis dabar yra visiems sektoriams, ne tik restoranams, ne tik maitinimo, gastronomijos sektoriui“, – teigė E. Grikšas.
Visos diskusijos klausykitės LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“.
Parengė Monika Augustaitytė-Mickūnienė
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
