Europos Centriniam Bankui (ECB) darkart nepakeitus bazinių palūkanų normų, ECB valdančiosios tarybos narys, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus negali pasakyti, kada ECB nuspręs palūkanas koreguoti.
„Kada tas sprendimas bus – niekas nežino“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.
Pasak jo, esant įtemptai euro zonos ekonominei padėčiai, prognozuoti būsimus ECB judesius nuo neutralios 2 proc. palūkanų normų ribos sunku.
„Gyvename gana audringais laikais. Nuo pat 2020 metų buvo bent penki tokio dydžio šokai, kurie įprastai tokio lygio būdavo maždaug kartą per dešimtmetį, o mes per penkerius metus faktiškai patyrėme penkis“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
„Esant tokiai neapibrėžtai tarptautinei, geopolitinei aplinkai, išaugusioms rizikoms, turime būti pasirengę įvairiems scenarijams“, – kalbėjo jis.
G. Šimkus pakartojo, jog ECB ateityje gali tiek mažinti, tiek didinti bazines palūkanų normas – tokie šansai yra lygūs.
Jo teigimu, nors euro zonos ekonomika parodė atsparumą ir didesnį aktyvumą, ji toliau bus veikiama geopolitinių iššūkių ir ekonominių neapibrėžtumų.
„Ekonomika yra labai delikačioje pusiausvyroje, labai subtilioje pusiausvyroje“, – sakė G. Šimkus.
„Negalėčiau atmesti nei didinimo, nei mažinimo. Taip formuluoju, nes buvo tokių galbūt netiesiogiai išreikštų (signalų – BNS), kad kitas žingsnis turėtų būti į vieną arba kitą pusę. Nematau ekonominės situacijos taip, kad man būtų vienareikšmiškai aišku, jog reikėtų, pavyzdžiui, mažinti arba didinti (palūkanų normų – BNS)“, – teigė jis.
ECB per pirmąjį šiais metais pinigų politikos svarstymo posėdį praėjusį ketvirtadienį pagrindinę iš trijų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų normą – paliko 2 proc., vadinamajame neutraliame lygyje, kai pinigų politika nei riboja, nei skatina ekonominę veiklą.
