Kalbėti apie globalizacijos pabaigą dar per anksti, mano Izraelio Finansų ministerijos vyriausiasis ekonomistas Shmuelis Abramzonas. Tačiau jis sutinka, kad šiandienos pasaulyje vis labiau dominuoja pragmatiška politinė orientacija, kai susitelkiama į materialinius, o ne teorinius ar etinius aspektus, vadinamoji realpolitik.
Sausio pabaigoje Vilniuje surengtame Izraelio ir Lietuvos verslo forume viešėjęs finansų strategas LRT.lt sakė, kad Izraelis norėtų iš Lietuvos importuoti daugiau prekių, vystyti daugiau bendrų investicinių projektų.
„Vystome tam tikras technologijas, įskaitant lazerines, kurios jau dabar yra itin efektyvios. (...) Manau, šiomis žiniomis galėtume pasidalinti ir su Lietuva“, – minėjo jis.
Kalbėdamas apie Gazos karo poveikį ekonomikai S. Abramzonas teigė, kad Izraeliui jis buvo „reikšmingas“, o Palestinai – „katastrofiškas“.
INTERVIU TRUMPAI
- Izraelis iš Lietuvos norėtų daugiau importuoti ne tik prekių, bet ir paslaugų, be to – kartu investuoti.
- Lietuvai galėtų būti įdomios Izraelio oro gynybos sistemos, dronai ir antidroninė įranga, lazerinės technologijos.
- Globalizacija naudinga ir gali sukurti daug vertės žmonėms visame pasaulyje.
- Karas Gazos Ruože Izraelio ekonomikai turėjo reikšmingą poveikį, o Palestinai buvo katastrofa.
– Ar tai jūsų pirmas kartas Vilniuje?
– Taip. Džiaugiuosi būdamas čia.
– Koks jūsų vizito tikslas?
– Kartu su Izraelio ambasada ieškome būdų, kaip pakelti ekonominius ryšius tarp Lietuvos ir Izraelio į kitą lygį, sustiprinti juos. Pagalvojome, kad tam labai tiktų tokio pobūdžio renginys, ir prie jo prisijungiau.
– Šiuo metu Izraelis nėra itin artimas Lietuvos prekybos partneris. Perkame jūsų cheminę produkciją, parduodame vaistus, žinoma, laukiame atvykstančių turistų. Kaip manote, kokiose srityse prekyba tarp mūsų šalių galėtų padidėti?
– Taip, manau, padėtis jau nebloga, tačiau dar yra vietos augti. Nepamirškite, kad Izraelis nėra Europos Sąjungos dalis, todėl lyginti reikėtų atitinkamai.
Pirmiausia, norėčiau pažymėti, jog Izraelis norėtų importuoti daugiau. Mums to reikia, nes norėtume sumažinti dabartinius pragyvenimo kaštus, kurie dabar yra labai aukšti. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į paslaugų importą. Norime tiek prekių (tokių kaip maistas, mediena), tiek ir paslaugų importo. Į pastarąjį patenka ir turizmas, tačiau norėčiau koncentruotis į finansinių technologijų sektorių. Manau, šioje srityje Lietuva yra labai įdomi.
Izraelis norėtų importuoti daugiau.
Dar viena dėmesio verta sritis – bendros investicijos. Pavyzdžiui, Izraelis jau dabar turi bendrovių Lietuvoje. Čia vykdome tyrimus (angl. research and development) – manau, kad pasitelkę talentingų vietinių gyventojų galėtume šią sritį plėsti, įkurti naujų darbo vietų.
Taigi, manau, verta kalbėti ne tik apie prekybą prekėmis. Izraelis taip pat turi paslaugų, kurios gali būti naudingos lietuviams.
– Užsiminėte apie galimas Izraelio investicijas Lietuvoje. Ar galėtume įvardinti konkrečiau?
– Šiuo metu yra tam tikrų idėjų. Tačiau šiuo metu apie jas kalbėti garsiai būtų šiek tiek ankstyva.
Pavyzdžiui, yra Izraelio bendrovių, kurios iki karo pradžios veikė Ukrainoje. Tačiau dėl dabartinės situacijos kai kurios jų – kalbame apie aukštųjų technologijų bendroves – ieško vietų, kur galėtų plėstis. Lietuva yra puiki kandidatė tam.
Beje, Izraelis yra labai pažengęs kibernetinio saugumo, karinės įrangos srityse. Manau, rastume bendrą kalbą su Lietuva šiose srityse.
– Išties, dabartinė geopolitinė situacija lemia, kad Lietuva ir kitos NATO šalys gynybai išleidžia vis daugiau. Kaip manote, kaip bendradarbiavimas su Izraeliu galėtų pasireikšti šioje srityje?
– Manau, visi suprantame, kad tiek Izraelis, tiek Lietuva susiduria su tam tikrais geopolitiniais iššūkiais. Izraelis turi daug patirties oro gynyboje. Mūsų sistemos galėtų būti aktualios ir jums.
Kita tema yra dronai ir antidroninė įranga. Izraelis ir šioje srityje yra išvystęs labai gerus pajėgumus. Manau, galėtume dirbti kartu.
– Pastaraisiais mėnesiais Vilniaus oro uostas susiduria su nesklandumais dėl Baltarusijoje leidžiamų balionų. Ar atvykdamas dėl to nepatyrėte nepatogumų?
– Ne, asmeniškai su šia problema nesusidūriau.
– Kol kas negalime išspręsti šios problemos. Stebime vėjo kryptį. Tačiau galbūt Izraelis turi ką pasiūlyti?
– Taip, Izraelis turi pažangių sprendimų šioje srityje. Esame susidūrę su balionais iš Gazos Ruožo. Taip pat su bepiločiais orlaiviais, dronais. Išties, vystome tam tikras technologijas, įskaitant lazerines, kurios jau dabar yra itin efektyvios.
Vystome tam tikras technologijas, įskaitant lazerines, kurios jau dabar yra itin efektyvios.
Izraelis yra pirma vieta pasaulyje, kur šios technologijos jau buvo panaudotos. Manau, šiomis žiniomis galėtume pasidalinti ir su Lietuva.
– Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie globalizacijos pabaigą. Pavyzdžiui, neseniai vykusiame Davoso ekonomikos forume Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pasakė daug dėmesio sulaukusią kalbą apie buvusios pasaulinės tvarkos pabaigą. Sutiktumėte su tokiu vertinimu?
– Manau, kalbėti apie globalizacijos pabaigą dar per anksti. Manau, kad dabartinė sistema parodė esanti labai naudinga ir galinti sukurti daug vertės žmonėms visame pasaulyje.
Kalbėti apie globalizacijos pabaigą dar per anksti.
Tokioms šalims kaip Lietuva ar Izraelis, kurios yra nedidelės, kurios iš prekybos gauna labai daug, būtų neprotinga palaikyti globalizacijos pabaigą.
Tačiau taip pat neturėtume būti naivūs. Akivaizdu, kad ekonomika ir geopolitika veikia kartu. Visi turime problemų su kaimynais, o tai lemia ir tam tikras ekonomines problemas. Manau, prieš 5 metus nebūtume net įsivaizdavę to, kas šiandien jau vyksta.
Taigi, globalizacijai sakau „taip“, tačiau reikėtų realistiškesnės prieigos, suprantančios, kad nacionalinio saugumo klausimai taip pat yra lygties dalis, o rizikas reikėtų valdyti geriau.
– Norite pasakyti, kad matome daugiau realpolitik?
– Taip, manau, jau matome ir matysime dar daugiau realpolitik. Kiti pasakytų, kad realpolitik dominavo visada, tik to nesupratome. Dabar visos kortos dedamos ant stalo. Reikia su tuo gyventi, tačiau esu optimistas. Manau, kad esame situacijoje, kai pasaulis šiek tiek persitvarko, tačiau tiek Lietuva, tiek Izraelis labai gerai supranta, kas yra mūsų draugai, o kas ne.
Dabar visos kortos dedamos ant stalo.
– Kaip manote, kas galėtų būti šio persitvarkymo laimėtojai ir pralaimėtojai?
– Manau, kad tokios mažos šalys kaip Lietuva ar Izraelis galėtų būti nugalėtojos, jei mums pavyktų bendradarbiauti. Tai galėtų sumažinti mums tenkančias rizikas.
Jei mums pavyktų sutvirtinti ryšius tiek su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tiek su Europos Sąjunga, rasti bendrų interesų, tada tikrai laimėtume.
Vienas pavyzdžių galėtų būti dirbtinis intelektas. Manau, suprantame, kad ši technologija turi ir daug potencialo, ir daug rizikų. DI jau dabar yra naudojamas prieš mūsų vertybes, kenkiant mūsų demokratijoms. Jei šį pokyti priimtume realistiškai, ne naiviai ir bendradarbiaudami su natūraliais partneriais, tada ši sritis yra labai perspektyvi.
– Su kuriais pasaulio regionais Izraelis tikisi bendradarbiauti labiau?
– Mūsų natūralūs partneriai yra JAV ir ES. ES yra didžiausia Izraelio prekybos partnerė.
Pastaraisiais metais vykdėme plėtrą į Indiją. Manau, ši valstybė yra labai perspektyvi. „Abraomo susitarimų“ metu vystėme santykius su Jungtiniais Arabų Emyratais, tikimės, kad esant palankesnėms aplinkybėms galėsime tai daryti ir su kitomis savo regiono šalimis.
– Ką šiame besikeičiančiame pasaulyje patartumėte Lietuvai?
– Manau, Lietuva rizikas ir grėsmes supranta geriau nei kai kurios kitos šalys. Turbūt Lietuvai nereikia mano patarimų, tiesiog reikia tęsti tai, ką ji jau ir taip daro. Įspūdį man tikrai paliko tai, kad savo gynybą finansuojate fiskališkai atsakingai.
– Kokį poveikį Izraelio ekonomikai turėjo karas Gazos Ruože?
– Poveikis buvo reikšmingas, tačiau jį įvertinti tiksliai yra gana sudėtinga, nes tai priklauso nuo to, ką vertini. Yra fiskaliniai kaštai, poveikis bendrajam vidaus produktui ir kt.
Per trejus metus karui išleidome apie 14 proc. BVP. Tai didelė kaina. Žinoma, ekonomika nenustojo augti, tačiau mūsų skolos ir BVP santykis per tą laiką padidėjo 8 proc. Tai irgi didelė kaina – panašiai kaip per kovido epidemiją.
Vis dėlto ateitis atrodo šviesiau. Tikimės 5 proc. siekiančio ekonomikos augimo šiemet. Esame patyrę, kad, esant sulėtėjimui, vėlesniais metais tai kompensuojama.
– Kokį poveikį karas turėjo Palestinai?
– Žinoma, Gazos Ruožas yra labai blogoje ir komplikuotoje padėtyje. Deja, pasirinkę „Hamas“ terorą palestiniečiai atsidūrė labai blogoje padėtyje. Ekonomiškai tai yra katastrofa, tačiau to ir reikėtų tikėtis vykstant karui.
Tačiau tikiuosi, kad, įsipareigoję panaikinti „Hamas“, jie galėtų pasiekti ekonominį augimą, įskaitant ir Gazos Ruožą. Tačiau tam jie turi atsisakyti teroro. Kitaip jokios prasmės ten investuoti ir jiems padėti nėra.
Ekonomiškai tai yra katastrofa.
– Kokį poveikį ilgalaikis didelis dėmesys gynybai turėjo Izraelio ekonomikai, kultūrai?
– Manau, kad Izraelyje vyrauja požiūris, jog kiekvienas iššūkis yra ir galimybė. Pavyzdžiui, nuolat susidurdavome su vandens stoka, radome tam sprendimų. Gynybos srityje taip pat išvystėme labai stiprią pramonę, esame lyderiai kibernetinio saugumo srityje.
– JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasiūlęs planą Gazos Ruožui – paversti šią teritoriją „Artimųjų Rytų Rivjera“. Ką manote apie tai?
– Norėčiau palinkėti jam sėkmės. Būtume labai laimingi, jei Gazos gyventojai gyventų gerai. Tačiau neturime jokios tolerancijos terorui.
– Pats turbūt esate tarnavęs Izraelio kariuomenėje?
– Taip, tarnavau trejus metus. Svarbu pasakyti, kad paskui patenki į rezervą, o tai reiškia, kad gali būti pašauktas. Tai ir įvyko 2023 metų spalio 7 dieną – daugelis Izraelio karių buvo iš rezervo. Tai informacinių technologijų specialistai, pardavėjai tiesiog apsivilko uniformą ir išėjo kovoti.
