Europos Komisijos ruošiamas atsakas dėl karo Irane kilusiai energetinei krizei, viena vertus, gali priminti pandemijos ir po jos sekusius laikus, kita vertus – pradžiuginti gyventojus.
Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, Europos Komisija rengia du pasiūlymų paketus.
„Tai yra vienas paketas, kuris šiuo metu bus diskutuojamas tarp valstybių narių. Tai yra susiję su valstybės pagalbos tam tikrais elementais ir lankstesnių sąlygų suteikimu pačioms valstybėms. Antrasis paketas, kuris bus pristatytas kitą savaitę, – tai būtent konkrečios priemonės ir pasiūlymai, kaip mažinti priklausomybę nuo naftos produktų ir elektrifikuoti transporto sektorių“, – trečiadienį LRT Briuselyje teigė ministras. Jis pridūrė, kad šie pasiūlymai bus sujungti ir dėl jų bus diskutuojama kitą savaitę neformalioje Europos Vadovų Taryboje, kuri vyks šiuo metu pirmininkaujančiame Kipre.
Briuselio žiniasklaida praneša, kad Komisija antrąjį pasiūlymą pateiks balandžio 22 d., Europos Vadovų Tarybos išvakarėse. Tikslas – sumažinti energijos paklausą. Kelių leidinių teigimu, Europos Komisija siūlys valstybėms narėms skatinti įmones nustatyti vieną privalomą nuotolinio darbo dieną darbuotojams ir uždaryti viešuosius pastatus, „kai tai įmanoma“. Taip pat sumažinti viešojo transporto bilietų kainas.
Pirmuoju pasiūlymu, apie kurį kalbėjo ministras Ž. Vaičiūnas, Europos Komisija, žiniasklaidos teigimu, siūlo galimybę vyriausybėms lengviau kompensuoti iki 50 proc. padidėjusias energijos sąnaudas tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, transporto ar trąšų.
Anksčiau pirmadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen surengė specialų Komisijos narių susitikimą energijos krizės, kilusios po JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną, klausimu.
„Apibendrinkime: nuo konflikto pradžios – prieš 44 dienas – mūsų išlaidos iškastinio kuro importui padidėjo daugiau nei 22 mlrd. eurų. 44 dienos, 22 mlrd. eurų – ir nė vienos papildomos energijos molekulės. Tai rodo, kokį milžinišką poveikį ši krizė daro mūsų ekonomikai. Net jei karo veiksmai baigtųsi nedelsiant, energijos tiekimo iš Persijos įlankos sutrikimai išliks dar kurį laiką“, – po susitikimo kalbėjo U. von der Leyen.
Ji pridūrė, kad svarstyti trys variantai: didesnis veiksmų koordinavimas tarp valstybių narių, kaip pastarosios galėtų padėti labiausiai pažeidžiamiems sektoriams ir namų ūkiams, ir paklausos mažinimas. Ilguoju laikotarpiu kalbama apie struktūrines reformas ir elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių ir branduolinių jėgainių didinimą.
„Europoje pasiekėme pažangą plėtojant atsinaujinančiųjų išteklių ir branduolinę energetiką – šiuo metu tai sudaro daugiau nei 70 proc. mūsų elektros energijos gamybos. Tačiau, žinoma, turime žengti dar toliau. Be to, šiuos švarius energijos šaltinius reikia geriau integruoti į energetikos sistemą“, – pabrėžė Europos Komisijos vadovė.
