Per didžiausius šalčius kai kurie gyventojai skundžiasi, kad vis sudėtingiau rasti, kur nusipirkti šildyti skirtų medžio granulių ar briketų. O ten, kur šio kuro dar pavyksta aptikti, kainos, pirkėjų teigimu, šoktelėjo gana smarkiai. Prekybininkai pripažįsta, jog situacija rinkoje sudėtinga. Lietuvos biomasės energetikos asociacija tvirtina, kad sisteminio trūkumo Lietuvoje nėra.
Neranda kur nusipirkti, išaugo kaina
Į LRT.lt redakciją kreipęsis Aidas pasakojo, kad rinkoje susiklostė sudėtinga situacija: didieji prekybos tinklai jau apie dvi savaites visoje Lietuvoje neturi medžio granulių. Pasak jo, situacija ypač sudėtinga, nes granulių prekyboje nėra pačiu šalčiausiu metų laikotarpiu.
„Tai yra pirmo būtinumo prekė, todėl jos tiekimas Lietuvos vartotojams turi būti užtikrintas“, – rašė vyras.

Anot jo, dalis prekybos tinklų informavo, kad medžio granulių gali sulaukti galbūt po savaitės, kiti tikslaus termino nenurodė.
Be to, Aidas atkreipė dėmesį ir į staigų kainų augimą. „Su kainomis vyksta neįtikėtinas plėšikavimas. Pavyzdžiui, prieš mėnesį granulių kaina rinkoje siekė apie 4,6 euro už 15 kg, o dabar ji pakilo iki 6,99 euro“, – rašė jis.

Kaunietė Gitana pasakojo, kad sudėtinga padėtis ir su briketais. Pasak jos, šių prekių beveik neįmanoma rasti, o už vieną padėklą briketų dabar prašoma 300–340 eurų, nors dar rugsėjį kaina siekė apie 180 eurų.
„Kainos baisiausiai užkeltos, nes tiesiog beveik nėra kur įsigyti. 300 eurų už padėklą briketų – kur tai matyta?“ – stebėjosi ji.
Sako, kad situacija rinkoje sudėtinga
„Ermitažo“ Komunikacijos skyriaus vadovė Kristina Petrulevičė patvirtino, kad kieto kuro situacija rinkoje šiuo metu yra sudėtinga. Dėl oro sąlygų gamybos procesas, pasak jos, ženkliai sulėtėjęs.

Pasak jos, kieto kuro neretai gaunama žymiai mažiau, nei užsakyta, o poreikis šiuo metu yra ženkliai išaugęs. „Lyginant šių ir praėjusių metų sausį, paklausa išaugusi bent dvigubai“, – LRT.lt komentavo K. Petrulevičė.
Jos teigimu, kieto kuro kainas diktuoja žaliava ir gamintojai: „Kuo didesnis šaltis, tuo žaliavos – medienos – gaunama mažiau. Mums siūlomos kainos kinta net po kelis kartus per dieną, o priklausomai nuo to, kokią tiekimo kainą gauname, ir nustatome pardavimo kainą.“

Bendrovė „Kesko Senukai“ LRT.lt taip pat informavo, kad pasikeitus oro sąlygoms eksponentiškai išaugo briketų paklausa, todėl visose Baltijos šalių rinkose jaučiamas jų trūkumas.
„Šiuo metu intensyviai kalbamės su tiekėjais, kad mūsų klientai galėtų kuo greičiu įsigyti kietojo kuro. Taip pat nuolat tobuliname mūsų sistemas, kad parduotuvių lentynas prekės pasiektų operatyviai“, – rašoma redakcijai atsiųstame atsakyme.
„Moki-Veži“ marketingo vadybininkė Laura Katelovičienė taip pat tvirtino, kad šiuo metu rinkoje iš tiesų jaučiamas minėtų prekių trūkumas.
„Prekės likučiai elektroninėje parduotuvėje atsinaujina kas kelias minutes, tačiau dėl intensyvaus pirkėjų srauto jie greitai išparduodami. Prie paklausos augimo prisideda ir rekomendacijos – pirkėjai, pastebėję, kad prekė vėl tapo prieinama, apie tai informuoja draugus ar artimuosius, todėl užsakymų skaičius staigiai padidėja.
Siekiant išvengti situacijos, kai atvykus į fizinę parduotuvę prekės neberandama, pirkėjams rekomenduojama ją įsigyti per elektroninę parduotuvę ir atsiimti pasirinktoje prekybos vietoje“, – komentavo L. Katelovičienė.
Prekybos tinklas „Depo“ LRT.lt informavo, kad komentarų šia tema neteiks.
Sisteminio trūkumo nemato
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcijos pirmininkas ir valdybos narys Girmantas Praninskas tvirtina, kad šiuo metu medžio granulių ir briketų sisteminio trūkumo Lietuvoje nėra. Anot jo, šalyje veikia pakankami gamybiniai pajėgumai, todėl rinka iš esmės yra aprūpinta.
Vis dėlto dėl šią žiemą fiksuotų ilgesnių ir intensyvesnių šalčių susidarė laikinas rinkos įtempimas, kuris, G. Praninsko aiškinimu, kai kuriais momentais gali atrodyti kaip trūkumas.

„Šią situaciją lemia ne gamybos pajėgumų stoka, o sezoniniai veiksniai: staigus paklausos šuolis per šalčius, sulėtėjusi gamyba žiemos metu dėl sudėtingesnio pjuvenų ir skiedrų džiovinimo, taip pat sumažėjęs žaliavos tiekimas, kai dalis lentpjūvių dirba mažesniais pajėgumais. Tai sukelia laikinus kainų svyravimus ir tiekimo netolygumus, kurie paprastai išnyksta pasibaigus šildymo sezonui“, – LRT.lt komentavo G. Praninskas.
Panaši situacija, anot jo, yra ir su malkomis – kritinio trūkumo nėra, tačiau per šalčius jų paklausa taip pat stipriai išauga, sako G. Praninskas.
„Dėl to kai kuriuose regionuose gali būti juntami laikini tiekimo sutrikimai ar kainų augimas, ypač jei gyventojai kuru pradeda rūpintis jau įsibėgėjus šildymo sezonui“, – akcentavo jis.

Apibendrindamas G. Praninskas teigė, kad tai ne struktūrinė, o sezoninė problema. Todėl jis gyventojams rekomenduoja kuru pasirūpinti iš anksto, ne piko metu. Tai leidžia išvengti tiek kainų šuolių, tiek galimų tiekimo vėlavimų. Pasak G. Praninsko, pagrindinė kuro tiekimo nesklandumų priežastis – ilgesni ir intensyvesni šalčiai, staigiai padidinę biokuro paklausą.
„Orams šylant, tiek gamyba, tiek tiekimas atsistato“, – dėstė G. Praninskas.
Atsiradus trumpalaikiam trūkumui, kainos smarkiai kyla
Reaguodamas į gyventojų nuogąstavimus dėl kainų, Asociacijos direktorius Virgilijus Dirma akcentavo, kad kainų šuoliams įtaką daro ne gamybos pajėgumų stoka, o staigus paklausos augimas per šalčius.

„Logistika ir sandėliavimo grandinės ne visada spėja taip greitai persiorientuoti“, – pastebėjo V. Dirma.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į žaliavos, energijos ir transporto kaštus ir eksporto paklausą regione – kainoms pakilus kaimyninėse šalyse, dalis produkcijos siunčiama ten.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos prezidento Mariaus Valukyno aiškinimu, kietojo biokuro rinkoje problema yra ne pats kuro kiekis, o rinkos struktūra ir prekybos modelis. Šiuo metu apie 75 proc. sandorių, jo aiškinimu, sudaro trumpalaikiai („spot“) pirkimai, kurie neužtikrina nei kainų stabilumo, nei patikimo tiekimo kritiniais laikotarpiais.
„Itin žemas kietojo biokuro rinkos HHI indeksas (395) rodo didelį rinkos fragmentavimą. Dėl to tiekėjai neturi ekonominių paskatų kaupti atsargas, o kainos, atsiradus trumpalaikiam trūkumui, kyla labai staigiai. Tai didina rizikas šilumos gamintojams ir galiausiai – vartotojams“, – sakė M. Valukynas.









