Kelmėje bedarbystė – viena didžiausių regione. Darbo pasiūla menka, stambių darbdavių nėra. Ekonomiką skatinti bandoma finansinėmis paramomis pradedantiesiems verslininkams. Priemonė pasirodė patraukli. Per metus Kelmėje įregistruoja dukart daugiau naujų įmonių, nei įprastai.
Kelmėje įsikūrusi maitinimo įstaiga veikia vos porą mėnesių. Čia pagaminti koldūnai, kibinai, kiti patiekalai šaldomi ir tiekiami prekybai. Verslo sumanytoja sako pirmiausia norėjusi sau susikurti darbo vietą, nes būdama 50 metų darbo pasiūlymų nebesulaukia.
„Savo yra savo. Nes čia nėra kur įsidarbinti paprasčiausiai. Yra šeima, yra vaikai, norisi jiems sukurti darbo vietas, kad nereiktų kitur, nes patys esame pabandę viską, tai norėjos kažko savo, geriau negu kitiems dirbti“, – kalba įmonės „Kelmės koldūnai“ savininkė Romualda Margevičiūtė.
Kelmiškė verslą įkūrė pasinaudojusi parama. Už skirtus maždaug 20 tūkstančių eurų įsigijo įrangos ir įsipareigojo išlaikyti verslą bent trejus metus.
„Labai sunku be paramos būtų, nes įrangos labai didelės kainos. Tikrai daug padėjo parama, mes be paramos nežinau, ar būtume tiek sutaupę“, – sako ji.
Įkurti verslą nėra taip sunku kaip jį išlaikyti, – sako Tytuvėnuose jau 8 metus veikiančios turizmo sodybos šeimininkas. Poilsiavietės savininkas ją atkūrė taip pat pasinaudojęs finansine parama
„Mūsų rajonas ir laikosi ant tokių smulkių versliukų, kadangi didelių įmonių, kaip žinote, nėra, darbo taip pat ne visiems užtenka. Ir jei grįžta koks jaunimas ir nori įsikurti tame krašte, ypač jeigu čia yra gimę, tai jiems būtina kažką susigalvoti, kažkokį plėtoti verslą“, – teigia poilsiavietės „Gilius“ savininkas Vytautas Sirusas.
Per praėjusius metus Kelmėje įregistruotos 82 naujos įmonės, kai ankstesniais metais tik apie 40. Atsirado naujų maitinimo įstaigų, remonto, medienos, baldų, suvenyrų dirbtuvių, statybos įmonių.
„Kad kurtųsi nauji verslai, yra labai svarbu, kadangi žmonės susikuria sau darbo vietą, nes pas mus bedarbių skaičius yra gana didelis – 2 200. Tai jauni žmonės sukuria sau darbo vietą, bet ateityje pamato ir perspektyvų, sukuria ir šalia dar 2, 3, 4 ar 5 darbo vietas“, – komentuoja Kelmės turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Vilija Virbickė.
Užimtumo tarnyba tikina daugiau dėmesio skyrusi savivaldybėms, kuriose nedarbo lygis didžiausias. Todėl kelmiškiai galėjo pretenduoti į didesnę įvairių šaltinių finansinę paramą verslo pradžiai.
„Priemonė buvo skirta toms teritorijoms, toms savivaldybėms, kuriose nedarbo lygis buvo didesnis nei šalies vidurkis. Ir Kelmės rajonas patenka tarp tų šalies savivaldybių. Daugiausia Kelmės rajone steigiamų darbo vietų bus logistikos ir statybos sektoriuose“, – sako Užimtumo tarnybos atstovė Ineta Naktinienė.
Pasak Užimtumo tarnybos, nedarbo lygis dalyje regionų šiuo metu aukštesnis, nei pernai kovą. Dėl vėluojančio pavasario neprasidėjo sezoniniai darbai. Kitą mėnesį bedarbių turėtų mažėti.
