Sakartvelo valstybės saugumo tarnyba pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad, pasitelkdamas Sakartvelo šiitų bendruomenes, Iranas plečia savo įtaką šalyje, – tai kelia vis didesnį susirūpinimą dėl Teherano religinės ir politinės įtakos šioje Pietų Kaukazo valstybėje.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Tyrimas pradėtas Vašingtone įsikūrusiam analitiniam centrui „Hudson Institute“ paskelbus ataskaitą ir opozicijos politikams viešai pareiškus, kad Iranas kuria įtakos tinklus Sakartvele, ypač tarp šalies pietryčiuose esančiame Žemutinės Kartlijos regione gyvenančių azerbaidžaniečių kilmės šiitų bendruomenių.
Be to, kaip tik šiuo metu Sakartvelo užsienio politikos kryptis sulaukia vis daugiau prieštaravimų. Sakartvelas, kadaise buvęs artimiausias Vašingtono sąjungininkas Pietų Kaukaze, valdant dabartinei Vyriausybei vis labiau tolsta nuo Vakarų ir stiprina ryšius su Rusija, Kinija bei Iranu.
Remiantis kovo 4 d. paskelbta „Hudson Institute“ ataskaita, Irano tikslas yra „parengti naują Sakartvelo šiitų lyderių kartą, ugdyti lojalumą Irano politinei teologijai ir įtvirtinti antiamerikietišką naratyvą“.
JAV Atstovų Rūmų narys Joe Wilsonas, remdamasis „Hudson Institute“ analize, apkaltino Sakartvelo valdančiąją partiją „Kartvelų svajonė“ „antiamerikietiškumu“, pareiškęs, kad ji palaiko ryšius su Iranu ir bando nutildyti šią įtaką atskleidžiančius ekspertus.
Taip pat atidžiai nagrinėjami Sakartvelo ir Irano ekonominiai ryšiai.
Sakartvele įregistruota beveik 13 000 su Iranu susijusių įmonių, iš kurių daugelis siejamos su vos keliais adresais, – analitikų teigimu, toks modelis kelia susirūpinimą dėl galimo sankcijų vengimo.
Kai kurie tyrėjai teigia, kad tarptautinius apribojimus apeiti siekiančios Irano įmonės gali naudoti Sakartvelą kaip tranzito punktą, tuo labiau kad kai kurios iš jų, kaip pranešama, yra susijusios su Irano ginkluotosiomis pajėgomis.
Sakartvelo valstybės saugumo tarnyba RFE / RL pranešė, kad teiginiai apie Irano pastangas užmegzti ryšius prieštarauja turimiems įrodymams, ir nurodė, kad valdžios institucijos tiria šių kaltinimų motyvus.
Kalbėdamas su žurnalistais, Tbilisio meras Kakhis Kaladzė – vienas iš aukščiausių valdančiosios partijos „Kartvelų svajonė“ pareigūnų – apkaltino buvusią gynybos ministrę Tiną Khidasheli „išdavyste“ dėl neseniai jos paskelbtų pareiškimų šiuo klausimu.

K. Kaladzė taip pat aršiai sukritikavo buvusį parlamento narį, politinį aktyvistą ir „Hudson Institute“ ataskaitos „Sakartvelo posūkis Irano link: sparti Teherano įtakos plėtra šalyje, kuri kadaise buvo ištikima JAV sąjungininkė“ bendraautorį Giorgį Kandelakį.
„Hudson Institute“ savo pareiškime teigė smerkiąs Vyriausybės atliekamą tyrimą ataskaitos autorių atžvilgiu ir pažymėjo, kad tai turėtų tapti perspėjimu Sakartvelo valdžios institucijoms.
„Ši ataskaita turėtų tapti žadintuvo skambučiu – ypač dabar, kai Iranas veikia kaip destabilizuojanti jėga regione“, – kovo 9 d. pareiškime sakė šio analitinio centro prezidentas Johnas Watersas.
„Užuot tyrusios ataskaitos autorius, Sakartvelo valdžios institucijos turėtų susirūpinti jos išvadomis, daugiausia grindžiamomis viešai prieinama informacija, kurią valdžios institucijos jau turėtų žinoti“, – pridūrė jis.
Pasak Sakartvelo strateginių ir tarptautinių studijų fondo (GFSIS) tyrėjo Aleksandro Kvakhadzės, besispecializuojančio Kaukazo ir terorizmo klausimuose, šiitai Sakartvele suaktyvėjo devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai atsivėrus Sovietų Sąjungos sienoms musulmonų bendruomenės sovietinėse respublikose vėl ėmė megzti ryšius su užsienio religinėmis institucijomis.
„Atsižvelgdamas į sugriežtintą religinę politiką Azerbaidžane, Sakartvelas pasiūlė daug laisvesnę aplinką su mažiau apribojimų, leidžiančią šiitų grupėms plėsti savo įtaką“, – sakė jis.
Didžioji dalis viešųjų diskusijų Sakartvele sukosi aplink veiklą, susijusią su tarptautiniu „Al-Mustafa“ universitetu – pasauliniu šiitų seminarijų tinklu, kurio būstinė yra Kumo mieste, Irane.
Praėjusiais metais Jungtinės Valstijos šiai institucijai įvedė sankcijas, remdamosi įtarimais, kad joje afganistaniečiai ir pakistaniečiai studentai buvo verbuojami kovoti Sirijos konflikte.
Universitetas veikia keliuose Sakartvelo miestuose, kuriuose gyvena gausios azerbaidžaniečių bendruomenės.
RFE / RL nepavyko atsekti viso universiteto absolventų tinklo Sakartvele, nors, analitikų nuomone, kai kurie buvę studentai vadovauja mečetėms, dirba dėstytojais ar kultūros aktyvistais.
„Tarp Sakartvelo šiitų jaučiamas palankumas Iranui. Būtų neobjektyvu tai neigti“, – RFE / RL sakė buvęs „Al-Mustafa“ universiteto dėstytojas Oktajus Kazimovas.
Šis klausimas vėl tapo aktualus JAV ir Izraeliui pradėjus karinę kampaniją prieš Iraną.
Daugelis Irano šiitų griežtai sureagavo į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą vasario 28 d. surengtos pirmosios oro smūgių bangos metu.
A. Khamenei žūtis paskatino grupę demonstrantų susirinkti prie Irano ambasados Tbilisyje ir, laikant nužudyto lyderio nuotraukas, skanduoti: „Aš pasiruošęs vykdyti tavo įsakymą.“
„Kartvelų svajonei“ atstovaujantis ir antivakarietiškais pareiškimais garsėjantis Vyriausybės vadovas Iraklis Kobakhidzė palygino šį susibūrimą su šiuo metu prie Sakartvelo parlamento vykstančiomis proeuropietiškomis demonstracijomis.
„Šimtas žmonių susirinko prie Sakartvelo parlamento protestuoti prieš Sakartvelo valstybę. Visa tai reikia suvaldyti“, – sakė jis.

Proiranietiškos nuotaikos viešai buvo reiškiamos ir kai kuriose Žemutinės Kartlijos – į pietus nuo Tbilisio esančio regiono, besiribojančio su Azerbaidžanu ir Armėnija, kuriame gyvena didžioji dalis Sakartvelo azerbaidžaniečių tautinės mažumos, – srityse.
„Išeiviai iš Irano Žemutinėje Kartlijoje gyvena jau seniai, tačiau „Kartvelų svajonės“ valdymo laikotarpiu jų skaičius išaugo ir jie tapo labiau matomi“, – RFE / RL sakė kartvelų politologas Giorgis Sanikadzė.
Sakartvelo šiitų bendruomenės pulsą galima pajusti Imamo Rezos mečetėje Marneulio mieste. Ši mečetė yra svarbi šiitų religinė šventovė ir vietos azerbaidžaniečių bendruomenės centras.
Smurto kurstymas
Imamo Rezos mečetė pateko į naujienų antraštes vasario mėnesį paskelbusi pareiškimą, kuriame apkaltino Jungtines Valstijas ir jų Vakarų sąjungininkus smurto kurstymu Artimuosiuose Rytuose. Ji apkaltino Vašingtoną ir Izraelį dėl konfliktų Sirijoje, Irake, Gazos Ruože, Afganistane ir Jemene, o neseniai protestuose Irane žuvusius žmones pavadino „sukilėliais prieš islamo tvarką“.
„Aš taip pat matau, kad tarp Žemutinės Kartlijos regione gyvenančių azerbaidžaniečių plinta Irano įtaka, tačiau ji nėra tokia didelė, kaip teigia kai kurie Sakartvelo politikai ir pilietinės visuomenės lyderiai. Ji apsiriboja nedidele žmonių grupe“, – RFE / RL sakė pilietinis aktyvistas iš Žemutinės Kartlijos Rabilas Ismailas.
„Tuo pat metu pastebiu, kad socialinėje žiniasklaidoje daugėja prieš azerbaidžaniečius nukreiptos neapykantos kalbos. Tai jautrus klausimas, kuris gali pakenkti taikai tarp Sakartvelo bendruomenių. Mes, kaip bendruomenė, nenorime, kad kuri nors šalis – įskaitant Iraną – kištųsi į Žemutinės Kartlijos reikalus“, – pridūrė jis.
Neseniai įvykę saugumo incidentai taip pat atkreipė dėmesį į galimai dėl Irano įtakos Sakartvelo piliečių vykdomas įtartinas veiklas.
Kovo 2 d. Graikijos policija Atėnų oro uoste sulaikė 36 metų Sakartvelo pilietį, įtariamą šnipinėjimu Irano naudai. Nors valdžios institucijos incidento detalių neatskleidė, viena Sakartvelo žiniasklaidos priemonė pranešė, kad įtariamasis yra Sakartvele gyvenantis azerbaidžanietis. RFE / RL Sakartvelo tarnyba neturėjo galimybių patikrinti šią informaciją.
Ekspertai taip pat prisimena praėjusius metus, kai Sakartvele gimęs nusikalstamos organizacijos bosas Poladas Omarovas buvo pripažintas kaltu dėl dalyvavimo 2022 m. sąmoksle Niujorke nužudyti JAV gyvenančią Irano žurnalistę Masih Alinejad.
RFE / RL Sakartvelo tarnyba pranešė, kad P. Omarovas yra azerbaidžaniečių kilmės.




