Investuoti daugelio akimis vis dar atrodo sudėtinga. Nusprendus pradėti investuoti, pirmiausia svarbu turėti sukauptą finansinę atsargą, atitinkančią maždaug tris–šešis mėnesius būtinųjų išlaidų, sako LRT.lt kalbintos ekspertės. Pradėti verta ne siekiant didžiausios grąžos, o pasirinkus paprasčiausią investavimo būdą, kuris leistų padaryti kuo mažiau klaidų.
Investuoti daugeliui vis dar atrodo sudėtinga „aukštoji matematika“ – daug skaičių, rizikos ir taisyklių, kurias reikia suprasti.
Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ atstovės Miglės Grybinienės aiškinimu, investavimo įrankiai iš esmės skiriasi trimis pagrindiniais aspektais: rūšimi (turto klase), rizikos lygiu ir prognozuojama grąža.
Pagrindinės turto klasės
Pagrindinės turto klasės, kaip akcentuoja M. Grybinienė, yra:
- indėliai / taupymo sąskaita;
- obligacijos, akcijos;
- ETF fondai;
- sutelktinis finansavimas / tarpusavio skolinimas.
Indėlis ar taupymo sąskaita reiškia, kad jūs skolinate pinigus bankui ir už tai gaunate nustatytas palūkanas.
Obligacijos iš esmės taip pat yra skola, tik šiuo atveju pinigus skolinate valstybei ar įmonei, o palūkanos gali būti fiksuotos arba kintamos.
Jei žmogus įsigyja akcijų, jis tampa įmonės bendraturčiu. Tokiu atveju žmogaus gaunama grąža priklauso nuo dividendų ir akcijos kainų augimo (arba nuostolio kainai krentant).
O ETF fondai yra tiek akcijų, tiek obligacijų „krepšelis“ (vienos įmonės – daug įmonių vienu pirkimu).
Pasirinkus sutelktinį finansavimą ar tarpusavio skolinimą, paprastai investuojama per platformas. Finansuojami konkretūs nekilnojamojo turto projektai (sutelktinis finansavimas) arba suteikiamos paskolos žmonėms (tarpusavio skolinimas). Tokiais atvejais grąža dažniausiai būna iš anksto nustatyta, o rizika priklauso nuo projekto ar paskolos kokybės bei užtikrinimo sąlygų.
Rizikos lygis
Kaip jau minėta, vienas iš įvairių investavimo aspektų yra ir su investavimu susijusi rizika. Rizika yra tai, kas lieka, kai manai, kad apie viską pagalvojai, sako M. Grybinienė.
„Žmonės dažnai galvoja, kad rizika tolygu visiškam investicijos praradimui. Bet realybėje yra keli rizikos sluoksniai“, – LRT.lt akcentavo ji.
Pavyzdžiui, kainos svyravimo rizika būdinga akcijoms ir ETF fondams: šiandien jų vertė gali būti sumažėjusi 10 proc., tačiau po metų ji gali būti išaugusi 20 proc. arba atvirkščiai.
Taip pat svarbi kredito arba nemokumo, rizika, kuri būdinga paskoloms, sutelktiniam finansavimui ir obligacijoms.
„Skolininkas gali vėluoti atsiskaityti laiku arba neatsiskaityti visai, tuomet pradedamas išieškojimo procesas“, – pastebi M. Grybinienė.
M. Grybinienė taip pat akcentuoja likvidumo riziką, t. y. galimybę atgauti investuotus pinigus tada, kai jų žmogui prireikia.
„Indėlis paprastai turi nustatytą terminą, o investuojant per sutelktinio finansavimo platformas lėšas dažniausiai galima atsiimti tik pasibaigus projekto laikotarpiui – dažniausiai iki dvejų metų.
Tuo metu akcijas ar ETF rinkoje paprastai galima parduoti bet kada, nors ne visada tai pavyksta padaryti palankiu momentu“, – pažymi ji.
Galiausiai, svarbi ir platformos ar tarpininko rizika, t. y. kur laikomi investuotojo pinigai, kaip jie apskaitomi ir kokie apsaugos mechanizmai taikomi.
Grąžos skaičiavimas
Kaip jau minėta, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip apskaičiuojama iš investavimo gaunama grąža. Tarkime, ar ji yra iš anksto nustatyta (fiksuota), ar priklauso nuo rinkos pokyčių.
„Kai yra fiksuota grąža, pavyzdžiui, indėlis ar sutelktinio finansavimo projektai, svarbu suprasti palūkanų mokėjimo dažnį (kas mėnesį, kas ketvirtį, termino pabaigoje) ir ar yra galimybė reinvestuoti.
Rinkos grąža (akcijos / ETF) nėra fiksuota. Čia svarbu laikas ir disciplina: rezultatas dažniausiai priklauso nuo to, kiek laiko įsigytas akcijas laikysite ir ar investuosite periodiškai“, – akcentuoja M. Grybinienė.
Taigi, norėdamas investuoti, žmogus gali rinktis iš kelių pagrindinių priemonių: banko indėlių ar taupymo sąskaitų, akcijų ir ETF fondų (per brokerį ar banką), taip pat sutelktinio finansavimo ar tarpusavio skolinimo (P2P) platformų.
Nuo ko pradėti?
Jeigu žmogus nusprendžia investuoti, pasak SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovės Kristinos Ruseckienės, pirmiausia svarbu turėti sukauptą finansinę atsargą. Ji turėtų atitikti maždaug tris–šešis mėnesius žmogaus būtinųjų išlaidų, priklausomai nuo finansinės padėties.
Vertėtų numatyti, kokia dalis pinigų turėtų būti likvidūs ir saugiai laikomi taupymui skirtoje kišenėje, pavyzdžiui, kaupiamojo ar terminuotojo indėlio sąskaitoje. Antroji kišenė, pasak K. Ruseckienės, turėtų būti skirta papildomai kaupti pensijai (II ir III pakopoje). Ir galiausiai trečioji kišenė – ilgalaikis kapitalo auginimas investuojant.
Jeigu žmogus neturi patirties, M. Grybinienės manymu, išmintinga pradėti ne siekiant didžiausios grąžos, o renkantis paprasčiausią būdą, kuris leistų padaryti kuo mažiau klaidų.
„Investavimo pradžia dažnai susijusi su emocijomis ir baime neturėti su kuo pasitarti, tad verta rinktis tokį investavimo būdą / platformą, kur bus galimybė lengvai susisiekti su klientų aptarnavimo skyriumi ir gauti atsakymus net į paprastus klausimus“, – akcentavo M. Grybinienė.
Pradedančiam investuotojui, atsižvelgiant į jo poreikius, ekspertė siūlo šiuos galimus pasirinkimus:
- Jei žmogui svarbiausia saugumas ir paprastumas – indėlis banke.
- Jei žmogus nori augimo per ilgesnį laiką ir yra pasiruošęs svyravimams – ETF kaip „krepšelis“, o ne pavienės akcijos.
- Jei žmogui svarbu aiškus terminas, fiksuota grąža ir suprantamas užtikrinimas – sutelktinis finansavimas ar tarpusavio skolinimas.
Vis dėlto, pasak K. Ruseckienės, kaupti indėlyje nėra tolygu investavimui. Indėlis skirtas laikyti santaupas ir turėti likvidžias, bet kada pasiekiamas lėšas. Tuo metu investavimas skirtas ilgalaikiam kapitalo auginimui, prisiimant tam tikrą riziką.
„Taigi nėra kito būdo, kaip ilguoju laikotarpiu didinti pinigų perkamąją galią, nei kad pasitelkti ilgalaikį reguliarų investavimą, pasirenkant priimtiną rizikos laipsnį“, – rekomenduoja K. Ruseckienė.
K. Ruseckienės manymu, šiuo atveju pradedantiesiems patogiausia pradėti investuoti į biržoje prekiaujamus fondus (ETF). Kadangi šiuo metu jų yra tūkstančiai, natūraliai kyla klausimas, kaip pasirinkti tinkamus fondus. Tam galima pasitelkti specialius įrankius, o kai kurie iš jų leidžia pradėti investuoti ir nuo 10 eurų.
„Taip galima už mažą kainą įsigyti diversifikuotą turto krepšelį (akcijų, obligacijų, žaliavų), dažniausiai atkartojantį tam tikrą rinkos indeksą (pvz., S&P 500)“, – pažymi K. Ruseckienė.
Pasyvus ir aktyvus investavimas
Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama ir apie aktyvaus bei pasyvaus investavimo skirtumus. Pasak K. Ruseckienės, tyrimai rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje dažniausiai laimi pasyvaus investavimo šalininkai.
„Profesionalūs investuotojai vis dažniau pabrėžia, jog bandymas aplenkti rinką reikalauja daug laiko ir žinių, o optimalus būdas auginti kapitalą – investuoti reguliariai ir ilgam“, – pažymėjo ji.
Anot ekspertės, smulkieji investuotojai padaro daugiausia klaidų, kai leidžiasi užvaldomi emocijų ir bendros rinkoje vyraujančios nuotaikos.
„Kol nepradeda investuoti, dažnas žmogus nežino, kokia rizika jam būtų priimtina. Pamačius neigiamą savo portfelio vertę, gali kilti baimė prarasti pinigus. Baimės skatinamas asmuo parduoda vertybinius popierius, patiria nuostolį ir graužiasi – daugiau grįžti į investicijų pasaulį nebenori. Todėl itin svarbu suprasti, kai turite aiškią ilgalaikę strategiją, kad trumpalaikis triukšmas ir panika, kuri sukėlė ir jūsų portfelio vertės svyravimus, yra tik tos dienos vertė“, – dėstė K. Ruseckienė.
Paskirstydami turtą, atsižvelkite į savo amžių
Investuotojo amžius taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis portfelio sudarymo proporcijas. K. Ruseckienės aiškinimu, jaunas žmogus galės prisiimti didesnę riziką, nes dar turi daug laiko, visas augimo perspektyvas, todėl jo portfelyje gali dominuoti akcijų dalis. Tuo metu vyresnio amžiaus žmogus nebeturi tiek laiko, kiek jo turi jaunas, todėl jo portfelyje ilgainiui akcijų dalis turėtų mažėti ir didėti obligacijų dalis.
„Taip pat svarbūs ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, asmens finansinė padėtis, turtas, santaupos, emocinės savybės (ar miegate ramiai, kai rinkos krenta?) ir, žinoma, patirtis, žinios bei motyvacija investuoti.
Visada prisiminkite, kas esate, ką veikiate gyvenime, ir pagal tai derinkite savo investicijas. Sekti turtingo kaimyno pavyzdžiu yra gana rizikinga, nes jo padėtis gali kardinaliai skirtis nuo jūsų, o investavimo galimybės gali būti irgi visiškai kitokios“, – pažymėjo ekspertė.
Apibendrindama K. Ruseckienė pateikė pavyzdį, kiek žmogus sukauptų, jei investuotų su 7 proc. metine grąža:
- asmuo, kuris 20 metų kas mėnesį investuotų po 100 eurų, tikėtina, sukauptų apie 52 tūkst. eurų
- investuojant 30 metų po 100 eurų – sukaupta suma, tikėtina, viršytų 122 tūkst. eurų.
Pelningumas dažniausiai atvirkščiai proporcingas rizikai
Lietuvos investicijų ir pensijų fondai (LIPFA) pabrėžia, kad nors ilguoju laikotarpiu daugelio investicijų vertė didėja, bet koks investavimas yra susijęs su rizika – t. y., susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, investuotojai nėra apsaugoti nuo rinkų svyravimų ir galimų nuostolių.
„Antras svarbus žinoti faktas – kad investavimo instrumento pelningumas dažniausiai yra tiesiogiai proporcingas rizikai. Kitaip tariant, kuo daugiau potencialiai galima uždirbti, tuo didesnė ir nuostolių rizika.
Pavyzdžiui, investuojant į akcijų rinkas per ilgą laiką galima tikėtis 7–8 proc. metinės grąžos, tačiau trumpalaikiai rinkų svyravimai bus dideli ir reikia žinoti, kad bus neigiamų mėnesių ir net metų. Tuo tarpu investuojant į saugias vyriausybių obligacijas galima tikėtis 2–3 proc. metinės grąžos, tačiau su ženkliai mažesniais svyravimais“, – pažymi LIPFA.
Kalbant apie pensijų fondus, jų esmė – susikurti papildomą paramą, „finansinę pagalvę“ senatvei, akcentuoja LIPFA: „Investuojant per šį instrumentą, svarbu įsidėmėti pagrindinę taisyklę: investavimas yra ilgalaikis procesas, o ne greitas būdas užsidirbti. Jūsų tikslas – pensija. Todėl svarbu disciplina (periodinis investavimas) ir supratimas, kad trumpalaikiai rinkų svyravimai ilguoju laikotarpiu yra visiškai nesvarbūs.“
