Finansų ministerijai siūlant pakelti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą iki 10 tūkst. eurų, Valstybinė mokesčių inspekcija, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitos institucijos siūlymą kritikuoja, sako, tai didins šešėlį. Didesnės sumos nori „Nemuno aušra“, tačiau institucijos ir dalis verslo sako priešingai – atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą net reikia mažinti.
Aušrietis Dainoras Bradauskas piniginėje nešiojasi apie 80 eurų: „Turiu dėl viso pikto, jeigu reikėtų už vaistus sumokėti, o ten kortelės neveiktų“.
Sako, šiandien piniginė net nereikalinga, beveik visada atsiskaito kortele. Vis dėlto aušriečiai siūlo padvigubinti sumą, kiek daugiausia galima naudoti grynųjų pinigų atsiskaitant už prekes ir paslaugas. Ji siektų ne 5 tūkst. eurų, kaip dabar, o 10 tūkst.
„Tie 5 tūkst. plius, man atrodo, tik padės smulkiam verslui. Pavyzdžiui, kaimo parduotuvėms, ūkininkams. Smulkūs ūkiai, kurie iš tikrųjų neturi galimybės atsiskaityt per banką ir jiems kitą kartą užpirkt produktus didmenai išaugusioms kainoms, kokios yra dabar, tai tas 10 tūkst. tik pagelbės, tikrai nepakenks“, – sako D. Bradauskas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba sako – objektyvaus poreikio didinti ribą nėra. Priešingai – didesni grynųjų pinigų srautai gali prisidėti prie šešėlinės ekonomikos, mažesnio pridėtinės vertės mokesčio surinkimo, sukčiavimo.
„Ar mes norim kaip valstybė augti toliau, ar lįsti atgal į šešėlį? Nes koreliacija tarp PVM atotrūkio ir nesurenkamumo į biudžetą tikrai yra. Yra mokslu grįsti duomenys, aiškiai rodantys, kad tai skatina šešėlinį verslą“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos vado pavaduotojas Elanas Jablonskas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba pakvietė į diskusiją ir siūlymą pateikusius Finansų ministerijos atstovus, ir verslo asociacijų, muitinės, šalies Kriminalinės policijos biuro ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atstovus.
„Diskusija vyko vienos krypties eismu: tai yra, visi pritarė, kad problemos tai nesprendžia“, – sako E. Jablonskas
Aušriečio D. Bradausko, kaip buvusio mokesčių inspekcijos vadovo, tokia institucijų pozicija nestebina.
„Jie pasižiūrėjo pagal savo vertinimo kriterijus, rizikos algoritmus. Jie mato didesnį skaičių ir automatiškai sako: didesnė rizika. Ir su tuo galima sutikti. Bet pažiūrėjus daug plačiau, išeinant už institucijų rėmų, mes politikai tam ir esam, kad turėtume platų požiūrį“, – teigia Seimo narys.
Ir sako, jei kas ir nori sukčiauti, tą vis tiek darys, o dabar daugiausia šešėlio yra kitur, pavyzdžiui, atsiskaitant kriptovaliutomis.
Verslo bendruomenė stebisi, kodėl Finansų ministerija priėmė aušriečių siūlymą, nors anksčiau pati teikė išvadą, kad mato rizikų.
„Per naktį pasikeitusi pozicija. Tikriausiai ne be politinės valios tas sprendimas pasikeitė. LVK vienareikšmiškai jo nepalaiko. Mes nuosekliai, dar nuo to laiko, kuomet buvo svarstomi tie pirminiai ribojimai, siūlėme nustatyti dar mažesnę atsiskaitymo grynaisiais“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
Nei finansų ministras, nei viceministrai šia tema kalbėti nenori. Tačiau gruodį ministras Kristupas Vaitiekūnas LRT sakė – to norėjo „Nemuno aušra“, o didelės rizikos nebemato. Šįkart ministerija atsakymą pateikė raštu.
„Šiuo metu laukiama visų pasiūlymų iš socialinių partnerių ir suinteresuotų institucijų. Finansų ministerija, apibendrinusi juos, sugrįš su apibendrinta ir Vyriausybei siūloma išvada“, – teigia Finansų ministerija.
Anksčiau aušriečiai siūlė didinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą dar daugiau – iki 15 tūkst. eurų, tačiau ministerija siūlymui pateikė nepalankią išvadą.
