Nuo sausio kai kurių daugiabučių gyventojų sąskaitos už kaupiamąsias lėšas keičiasi dėl valstybės nustatyto minimalaus tarifo. Vis dėlto didžiausi pokyčiai laukia nuo liepos 1-osios: be ilgalaikio remonto plano įmokos kai kuriems gali išaugti dar labiau.
Nuo šių metų sausio pasikeitė kaupiamųjų lėšų skaičiavimo tvarka ir buvo nustatyti didesni privalomi minimalūs tarifai daugiabučiams.
Bendrovės „Mano būstas“ atstovas Paulius Ugianskis akcentavo, kad kaupiamųjų lėšų dydžius ir jų apskaičiavimo principus nustato valstybė.
„Jie apibrėžti galiojančiais teisės aktais ir prižiūrimi savivaldybių, o daugiabučių administratoriai šiuo atveju veikia kaip šių sprendimų įgyvendintojai, bet ne formuotojai. Mūsų vaidmuo – padėti daugiabučių savininkams suprasti nustatytą tvarką ir pasirengti jos įgyvendinimui“, – LRT.lt komentavo P. Ugianskis.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nuo sausio 1 d. buvo nustatyti didesni privalomi minimalūs kaupiamųjų lėšų tarifai daugiabučiams.
- Kaupiamosios lėšos nėra administravimo mokestis ar administratoriaus pajamos, tai yra butų savininkų pinigai, skirti konkretaus namo remontui ir atnaujinimui.
- Nuo 2026 m. liepos mėnesio kaupiamosios lėšos gali dar labiau padidėti, jei daugiabutis neturės patvirtinto ilgalaikio remonto plano ir pastato techninė būklė bus įvertinta kaip negera, todėl gyventojams rekomenduojama pasitikrinti savo namo situaciją.
Dėl minėtų pokyčių daugiabučiuose namuose kaupiamosios lėšos bus perskaičiuotos pagal naują minimalų tarifą – 0,1025 Eur už kv. m vietoje ankstesnio, pavyzdžiui, 0,0923 Eur už kv. m.
Įmonės „Housecare“ projektų vadovas Vaclovas Stankevičius pabrėžė, kad didžioji dalis Lietuvos daugiabučių pastatyti dar sovietmečiu. Ilgus metus daug kur buvo kaupiamos labai mažos sumos – jų užtekdavo nebent avariniams darbams, bet ne sisteminiam stogų, vamzdynų ar šilumos mazgų atnaujinimui.
„Šiandien tai atsisuka per dažnesnius gedimus ir didesnes bendras išlaidas. Valstybės sprendimas didinti minimalius kaupiamųjų lėšų tarifus iš esmės yra bandymas ištaisyti šią ilgai brandintą problemą, kad namai būtų prižiūrimi ne „nuo avarijos iki avarijos“, o pagal planą“, – LRT.lt komentavo V. Stankevičius.
Kaupiamosios lėšos nėra administravimo mokestis ir nėra administratoriaus pajamos – tai butų savininkų pinigai.
V. Stankevičius
Tiesa, jei namas jau kaupia daugiau nei nustatyta minimali suma, gyventojai pokyčių savo sąskaitose gali ir nepastebėti.
„Visi pastatai sensta, renovacijos procesas nėra spartus. Be to, nuolat auga medžiagų ir darbų kainos, taigi auga ir kaupiamojo biudžeto poreikis“, – sakė „Civinity“ plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas.
Kaupiamosios lėšos skaičiuojamos taip: mėnesio įmoka = tarifas (Eur/kv. m) × buto plotas (kv. m). Pavyzdžiui, žmogui buvo taikomas 0,0923 Eur už kv. m tarifas ir jis turi 60 kv. m butą. Anksčiau jo mėnesio įmoka buvo skaičiuojama taip: 0,0923 × 60 = 5,538 Eur. Dabar, pagal naują minimalų tarifą, ji skaičiuojama taip: 0,1025 × 60 = 6,15 Eur. Taigi, 60 kv. m ploto butui kasmėnesinė įmoka išaugs apie 0,6 Eur.
„Kaupiamosios lėšos yra skirtos daugiabučio namo kritiniams poreikiams užtikrinti – nutikus nelaimei, avarijai, susidarius situacijai, kurioje reikia reikšmingos pinigų sumos, kurią surinkti gali būti sudėtinga“, – LRT.lt sakė A. Soikinas.
Daugiabučių administratoriai šiuo atveju veikia kaip šių sprendimų įgyvendintojai.
P. Ugianskis
Suma gali išaugti dar labiau
Vis dėlto bendrovė „Civinity“ atkreipia dėmesį, jog nuo liepos mėnesio kaupiamosios lėšos gali didėti papildomai, jei daugiabutis neturės patvirtinto ilgalaikio remonto plano ir jei pastato techninė būklė bus įvertinta ne kaip gera.
Šiais atvejais valstybės nustatytam minimaliam tarifui, priklausomai nuo pastato būklės, gali būti taikomi skirtingi koeficientai.
Taigi, praktiškai, jei bazinis tarifas yra 0,1025 Eur/kv. m, „Civinity“ skaičiavimu, pagal pastato būklę 50 kv. m butui mėnesinė įmoka sudarytų apie 5,13 Eur, 10,25 Eur, 15,38 Eur arba 20,50 Eur.
„Didžiausia rizika gyventojams – ne sausio pokytis, o 2026 m. liepos terminas. Laiku patvirtintas ilgalaikis planas padeda išvengti situacijų, kai tarifas gali šoktelėti kelis kartus vien dėl to, kad namas neturi aiškaus priežiūros ir atnaujinimo „žemėlapio“, – pabrėžia A. Soikinas.
Ilgalaikis remonto planas yra dokumentas, kuriame numatoma, ką ir kada name reikės tvarkyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionaliausia. Toks planas privalo apimti planuojamus remonto darbus, preliminarias kainas, terminus ir pan.
Ilgalaikį planą gali parengti namo administratorius, samdyti techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas. Visais atvejais planas turi būti patvirtintas gyventojų daugumos sprendimu.
„Ilgalaikis planas neatsiranda vien dėl to, kad jį parengia administratorius – jis įsigalioja tik tada, kai savininkai jį patvirtina balsuodami. Matome riziką, kad be gyventojų įsitraukimo, nors ir paruošus detalius, daug laiko ir darbo kainavusius planus, jie gali būti nepatvirtinti, o tada automatiškai įsigalios aukštesni tarifai pagal nustatytą pastato būklę“, – pastebėjo V. Stankevičius.
Didžiausia rizika gyventojams – ne sausio pokytis, o 2026 m. liepos terminas.
A. Soikinas
Todėl gyventojams rekomenduojama pasitikrinti, koks kaupiamųjų lėšų tarifas yra taikomas jų name ir ar nėra mažesnis už privalomą, bei pasidomėti, ar daugiabutis jau turi patvirtintą ilgalaikį remonto planą.
Atkreiptinas dėmesys, jog renovuotiems ir naujiems namams 5 metų laikotarpiui gali būti taikomas 50 proc. mažesnis tarifas.
„Taigi, pokytis labiausiai palies tuos, kurie iki šiol mokėjo mažesnį nei minimalų tarifą ir kurių namui bus priskirtas kaupiamųjų lėšų daugiklis x4 dėl pastato būklės“, – apibendrino A. Soikinas.
Vis dėlto A. Soikinas ragina suprasti, jog šis pokytis naudingiausias patiems gyventojams: „Šie pinigai, kaupiamosios lėšos ir lieka namo „nuosavybė“ ir yra skirtos namo reikmėms, todėl piktintis tuo nereikėtų.“
„Svarbu suprasti, kad kaupiamosios lėšos nėra administravimo mokestis ir nėra administratoriaus pajamos – tai butų savininkų pinigai, kaupiami konkrečiam namui ir naudojami tik to namo remontui ir atnaujinimui“, – taip pat pabrėžė V. Stankevičius.
