Jaunuoliai per metus pakeičia net kelias darbovietes. Vieniems per anksti keltis, kitiems per vėlai baigiasi darbas. Darbdaviai dėl neapsisprendusio dirbti jaunimo net keičia darbo grafikus.
Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad dauguma jaunuolių vienoje darbovietėje neišdirba nė metų. Pavyzdžiui, Panevėžio regione beveik kas antras toks. Daugėja ir nesimokančio jaunimo. Jie dirba nekvalifikuotus darbus ir dažnai juos keičia. Kiti ieško itin lanksčių darbo sąlygų, prie kurių jau taikosi ir darbdaviai.
26-erių panevėžietis Modestas Pariauka pradėjo dirbti iškart sulaukęs pilnametystės. Kiek yra pakeitęs darbų, sako tiksliai negalintis įvardyti. O dirbęs – pačius įvairiausius darbus: ir žemės ūkyje, ir restorane, ir ligoninėje.
„Per tuos aštuonerius metus esu pakeitęs iki 25 darbų. Tai atrodo labai didelis skaičius, nes nežinojau, kur labiau norėčiau dirbti“, – sakė M. Pariauka.
Panevėžiečiui vienose darbovietėse prireikdavo daugiau laiko suprasti, kad darbas jam netinkamas, kitose – gerokai trumpiau.
„Dirbau gal tris dienas ir tą trečią dieną išvis pabėgau iš darbo. Pabuvau dvi valandas, na, neatlaikiau to ir supratau, kad ne, gyvenime padavėjo darbas tikrai nėra skirtas man“, – pasakojo Modestas.
Tai, kad jaunuoliai iki 29-erių ilgai neužsibūna vienoje darbovietėje, rodo ir Užimtumo tarnybos duomenys. Pavyzdžiui, Panevėžio regione apie 65 proc. jaunuolių neišdirba metų, pusmetį ir mažiau – apie 46 proc. Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamento vadovė Audronė Biguzienė išskiria dvi to priežastis.
„Viena priežastis, kad jie ieško savęs ir, be abejonės, jie turi padirbti keliose įmonėse. Kita priežastis – jų lūkesčiai paprastai yra didesni negu, sakykime, vienoje ar kitoje įmonėje galėtų jiems duoti“, – teigė A. Biguzienė.
Jaunuoliai nori lankstaus darbo grafiko, jiems svarbu ir poilsio režimas. Atlyginimas nebėra įvardijamas kaip viena svarbiausių priežasčių. Panevėžio gamykloje „Lietkabelis“ dirbantis 21-erių Donatas Kuzma sako ieškojęs tokio darbo, kad nereikėtų dirbti iki išnaktų.
„Man yra pliusas, kad šioje darbovietėje darbas po 8 valandas. Man laisvi vakarai. Dauguma įmonių ieško dirbančių po 12 valandų, tai mane labai suviliojo, kad po 8 valandas. Aš esu jaunas, mėgstu kur nors išvažiuoti pramogauti, todėl man labai svarbu turėti laisvus vakarus“, – pasakojo D. Kuzma.
AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas sako, kad kitiems jaunuoliams, priešingai – svarbiau rytai.
„Įsidarbino vienas jaunuolis, padirbėjęs mėnesį sako: „Man netinka darbo grafikas, man per anksti keltis reikia.“ Tai mes pakeitėm tą darbo grafiką. Geras jaunuolis, iš tikrųjų. Ir, jeigu nori dirbti, tai ir prisitaikom prie jų. Apskritai, dabar jaunimas kitoks, darbdaviai tą supranta ir taikosi prie jų“, – sakė S. Gailiūnas.
Įmonės „Lietkabelis“ generalinis direktorius ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas S. Gailiūnas sako, kad labiausiai nerimą kelia jokios profesinės kvalifikacijos neturintys jaunuoliai. O tokių Panevėžyje beveik kas antras darbo ieškantis. 27 proc. jų nurodė net nenorintys mokytis.
„Man labai keista, kad jaunimas nenori mokytis, neturi jokio išsilavinimo. Yra visos sąlygos sudarytos mokytis. Ir jie netgi skatinami, yra įvairios programos ir finansavimas skiriamas, na, bet jaunuoliams kai kada tas neaktualu. Bet jeigu mes šitą kryptį truputį išjudintume ir darytume tą profesinį orientavimą stipresnį gimnazijose, aš manau, kad situacija galbūt ir pasikeistų“, – teigė S. Gailiūnas.
Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktorė A. Biguzienė sako, kad būtent jokios kvalifikacijos neturintys jaunuoliai labiausiai ir dominuoja statistikoje.
„Nekvalifikuotas jaunimas, iš vienos pusės, lyg ir viskas gerai. Tų nekvalifikuotų darbų yra, renkasi ir krovėjais, ir pakuotojais dirbti, bet tada jų darbai yra tokie labai trumpalaikiai. Ir taip išeina, kad, sakykime, per tuos pačius 2025-us metus įdarbinimas gana didelis, bet jie visą laiką juda, kažkas savaitę, kažkas mėnesį pradirba, kažkas eina tolyn vėl dirbti“, – tvirtino A. Biguzienė.
Kai kurios įmonės stebi ir kitokią tendenciją. Nors jaunuoliai ir linkę išeiti iš darbo po kelių mėnesių, išbandę save kitose srityse, sugrįžta į buvusią darbovietę.
„Vien per praėjusius metus tokių darbuotojų turime visame tinkle apie 600. Statistika kalba pati už save, kad nebūtinai, jeigu žmogus išeina, išeina su visam“, – sakė „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
2025-ųjų duomenys rodo, kad Panevėžio regione kas dešimtas jaunuolis sugrįžta į Užimtumo tarnybą praėjus mažiau nei mėnesiui po įsidarbinimo. Didelė dalis keitė darbus ir registravosi antrą arba trečią kartą, kiti – dar dažniau.
