Sausis – naujametinių pažadų pildymo metas, o dažnas į tikslų sąrašą traukia ir savo finansinės padėties gerinimą. Pasak kalbintų ekspertų, kartais šie pažadai viršija realias žmogaus galimybes, o, norint jų pasiekti, reikia ir stiprios valios, ir gerai paruošto veiksmų plano.
Banko „Luminor“ užsakymu praėjusių metų pabaigoje atlikta „Norstat“ apklausa atskleidė, kad kas ketvirtas apklaustasis 2026 m. planuoja padidinti pajamas, kas penktas – daugiau susitaupyti juodai dienai, apie 17 proc. apklaustųjų planuoja taupyti didesniems pirkiniams ar kelionėms.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- „Luminor“ banko atlikta apklausa atskleidė, kad gyventojai dažniausiai nori padidinti savo pajamas, pasiruošti juodai dienai ar sutaupyti didesniam pirkiniui.
- Asmeninių finansų valdymo ekspertai teigia, kad kai kurie tikslai išsikeliami neįvertinant realių galimybių juos įgyvendinti.
- Dažniausios gyventojų daromos klaidos: per trumpas terminas, plano neturėjimas, disciplinos trūkumas, savęs lyginimas su kitais.
- Norintiems sėkmingai siekti savo tikslų ekspertai rekomenduoja itin gerai juos vizualizuoti, įvertinti savo biudžetą, nebijoti jį adaptuoti pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, per daug savęs neriboti, gilinti finansinio raštingumo žinias.
Apklausa atskleidė, kad kas ketvirtas apklaustasis 2026 m. planuoja padidinti pajamas, kas penktas – daugiau susitaupyti juodai dienai
Banko išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad apklausa taip pat atskleidė, jog maždaug 11 proc. apklaustųjų šiemet planuoja įsigyti nekilnojamąjį turtą, 16 proc. – atsinaujinti automobilį, maždaug penktadalis numato išlaidas būsto remontui ar renovacijai.
Pasak portalo LRT.lt kalbintų asmeninių finansų valdymo ekspertų, tokie pažadai per daug nestebina, mat dalis lietuvių iš tiesų nerimauja ir nėra iki galo patenkinti savo finansine padėtimi.
„Trūksta finansinės „pagalvės“, yra nepasirengę netikėtiems atvejams, kai staigiai prireikia pinigų, o jų nėra ir dėl to kyla labai daug nerimo. Dažniausiai lietuviai nori sutaupyti daugiau pinigų, turėti finansinį rezervą, nori padidinti savo pajamas, rasti papildomą pinigų šaltinį arba išmokti geriau valdyti savo finansus“, – apie naujametinius tautiečių tikslus kalbėjo VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros docentė dr. Irena Danilevičienė.
Susiduriama su sunkumais
Visgi siekti išsikeltų tikslų sekasi toli gražu ne visiems, mat gana greitai susiduriama su įvairiais sunkumais, žinių trūkumu, o ir numatyti uždaviniai kartais prasilenkia su realybe.
Dažnai žmonės kalba, kad nori atidėti 30 ar 50 proc. nuo atlyginimo taupymui ar investavimui. To nelabai įmanoma įgyvendinti praktiškai
dr. I. Danilevičienė
„Dažnai žmonės kalba, kad nori atidėti 30 ar 50 proc. nuo atlyginimo taupymui ar investavimui. To nelabai įmanoma įgyvendinti praktiškai, nes reikia ir mokesčius sumokėti, ir iki darbo nuvažiuoti, už transportą sumokėti ir panašiai. Esu girdėjusi ir tokių pasižadėjimų, kad per metus žmonės nori sukaupti, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų, kad galėtų grąžinti paskolą. Visgi, jei žmogus uždirba iki 2 tūkst. eurų į rankas, toks tikslas nėra labai įmanomas be papildomų pajamų šaltinių“, – apie nesėkmei pasmerktus pažadus kalbėjo dr. I. Danilevičienė.
Pasak pašnekovės, net ir iš pirmo žvilgsnio gana žemiški pažadai, antai, kaip noras daugiau taupyti, planuoti išlaidas, gyventi kukliau, ilgainiui gali sukelti nusivylimą.
„Čia atsiranda toks dalykas, kad, jeigu norima atsisakyti tokių dalykų, kaip apsilankymai viešojo maitinimo įstaigose ar kavinėse, kitos pramogos, iš esmės atsisakoma ir tam tikro malonumo gyvenime, tad po kurio laikotarpio mums gali nepasisekti, kažkuriuo momentu žmogus palūžta“, – teigė VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros docentė.
Nori daug ir iškart
Dr. I. Danilevičienė kalbėjo, kad dažniausia priežastis, kodėl įvykdyti finansinių tikslų nepavyksta, yra didelės ambicijos ir tarpinių veiksmų plano trūkumas.
„Jei mes turime tarpinius žingsnius, galime pasidžiaugti mažesniais laimėjimais, pavyzdžiui, kad pradėjome taupyti, kad jau sukaupėme 1 tūkst. eurų ir panašiai“, – aiškino ekspertė.
Išsikėlus tikslus bei susidėliojus veiksmų planą, I. Danilevičienė akcentavo ir tai, kad svarbu jo laikytis.
„Jei pradėjome nuo naujųjų metų taupyti, tuomet kiekvieną mėnesį ir reikia atidėti. Jeigu kažkurį mėnesį galbūt nepavyksta sutaupyti ir atidėti, kitą mėnesį galima atidėti šiek tiek didesnę sumą, kad išsilygintų. Svarbu, kad nenutiktų taip, jog vieną mėnesį neatidėjote ir po to galvotumėte, kad daugiau jau ir nebetaupysite“, – patarė pašnekovė.
Koją pakišti gali ir išsikeltas terminas, per kurį planuojama įgyvendinti pažadus.
„Tikimasi greito rezultato, kuris iš karto atsiranda, nors taip nėra. Jeigu mes ar investuojame, ar taupome, žmogus dažniausiai neuždirba tiek, kad sutaupytų visą reikalingą sumą būstui arba transporto priemonei įsigyti iš karto, tam reikia laiko“, – teigė dr. I. Danilevičienė.
Ji pridūrė, kad tokiu atveju, kai tikslo per norimą laikotarpį įgyvendinti nepavyksta, jo siekiančiajam gali atsirasti emocinis nepasitenkinimas, dingsta motyvacija, žmogus gali palūžti.
Dar viena dažna klaida – lyginimasis su kitais, nes kiekvienas žmogus finansus skirsto savaip, skiriasi atlyginimai, išlaidos, gyvenimo aplinkybės.
„Jeigu norite taupyti savo tikslams siekti, reikėtų žiūrėti tik į save“, – aiškino pašnekovė.
Planą reikia nuolat keisti
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorė dr. Jelena Stankevičienė taip pat kalbėjo, kad sėkmingas asmeninių finansų valdymas yra susijęs su disciplina.
Tiesa, tam, kad jos laikytis būtų lengviau, pašnekovė patarė savo tikslą itin gerai vizualizuoti.
„Labai dažnai mūsų finansiniai tikslai yra ilgalaikiai, negalime per mėnesį sukaupti pradiniam įnašui ar kaupti pensijai. Tokiam dalykui labai svarbus mūsų tikslo įsivaizdavimas, kadangi jis labai ilgai palaikys mūsų motyvaciją“, – patarė dr. J. Stankevičienė.
Kitas dalykas – svarbu itin gerai susiplanuoti biudžetą.
„Taisyklė, kurią visi suprantame, kad mūsų pajamos turėtų būti didesnės nei išlaidos. Mūsų biudžetas yra kaip vairas, kurį sukti reikia abiem rankomis: iš vienos pusės stengiamės didinti pajamas, iš kitos pusės stengiamės sumažinti arba atsisakyti nereikalingų išlaidų“, – kalbėjo VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorė.
Visgi, ji atkreipė dėmesį, kad biudžetą svarbu peržiūrėti ir perdėlioti kiekvieną kartą, kai pasikeičia gyvenimo aplinkybės.
„Ypač ilgalaikiam tikslui, mes negalime vieną kartą paruošti plano visam laikui. Kai pasikeičia mūsų gyvenimo situacija, kiekvieną kartą tą tikslą reikės peržiūrėti ir koreguoti“, – tikino dr. J. Stankevičienė.
Svarbu ir tai, kad į biudžetą būtų įtrauktos pramogos bei kiti gyvenimo malonumai, mat itin griežtos taisyklės motyvaciją gali itin greitai išsekinti.
Pasak jos, tai ypač aktualu ilgalaikius, kelerius metus ar net dešimtmečius užtruksiančius tikslus išsikėlusiems žmonėms.
Žmonės labai nori sutrumpinti tą laikotarpį, per kurį tą tikslą pasieks ir tuomet gaunasi toks „atidėto gyvenimo sindromas“ – aš negyvenu šiandien, o viską atiduodu tam tikslui pasiekti
dr. J. Stankevičienė
„Žmonės labai nori sutrumpinti tą laikotarpį, per kurį tą tikslą pasieks ir tuomet gaunasi toks „atidėto gyvenimo sindromas“ – aš negyvenu šiandien, o viską atiduodu tam tikslui pasiekti. Ar ilgai su tokiais griežtais apribojimais jūs gyvensite, greičiausiai, kad neilgai. <...> Esu skaičiusi apie vieną žmogų, kuris per 10 metų norėjo sukaupti tiek kapitalo, kad galėtų išeiti į pensiją ir gyventi iš pasyvių pajamų. Tai jis tiek save buvo apribojęs, kad nepirko nei drabužių, minimaliai, kiek reikia maisto, kuris buvo pigiausias ir visą laiką vienodas. Taip jis gyveno kelerius metus, sukaupė tą kapitalą, bet tokio ribojimo dešimčiai metų tikrai nepatarčiau, turi būti balansas“, – patarė ekspertė.
Esu skaičiusi apie vieną žmogų, kuris per 10 metų norėjo sukaupti tiek kapitalo, kad galėtų išeiti į pensiją ir gyventi iš pasyvių pajamų. Tai jis tiek save buvo apribojęs, kad nepirko nei drabužių, minimaliai, kiek reikia maisto, kuris buvo pigiausias ir visą laiką vienodas
dr. J. Stankevičienė
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad, siekiant pagerinti savo finansinę padėtį, reikėtų nuolat gilinti savo finansinio raštingumo žinias, įsilieti į panašius norus ir svajones turinčią bendruomenę.
