Vilniuje – per pusantro tūkstančio trumpalaikės nuomos vietų, kur dažniausiai apsistoja turistai. Kasmet tokias paslaugas teikiančių asmenų vis daugėja. Tačiau kai kurie gyventojai sulaukia baudų, nes apgyvendinimo paslaugas teikia gyvenamosios paskirties patalpose, o statybos įstatymas to neleidžia. Aplinkos ministerija inicijuoja teisės aktų pakeitimus.
Vilniaus centre gyvenamajame name esančios patalpos pritaikytos trumpalaikei nuomai. Apartamentų savininkas Ignas sako – tokia veikla užsiima jau 8 metus, priėmė keliolika tūkstančių svečių. Užsiimti tokia veikla jis turi leidimą, tačiau iš savivaldybė gavo baudą.
„Savivaldybė baudžia ir skiria 350 eurų baudą už tai, kad šitą veiklą vykdom ne viešbučių paskirties patalpose, o gyvenamosiose arba administracinėse patalpose“, – kalba „The Joseph“ įkūrėjas Ignas Vanagas.
Anot savivaldybės, tai nėra išskirtinė situacija, patikrinimai atliekami visada, jei tik gaunamas pranešimas apie galimus pažeidimus. Šiuo atveju į savivaldybę kreipėsi pastato bendraturčiai.
„Trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų gyvenamosios paskirties patalpose, butuose, daugiabučiuose namuose šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus negalima teikti“, – sako Vilniaus savivaldybės Būsto administravimo poskyrio vedėja Stasė Kvederienė.
Ministerijų atstovai sako, turėti leidimą teikti trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas dar ne viskas.
„Dabar jie išsiėmę leidimus užsiimti trumpalaike nuoma, bet neatsižvelgia, kad yra kiti įstatymai, kurie apriboja, kokioje teritorijoje, kokioje vietoje gali teikti. Leidžiama kaimo, viensėdijos ir keturbučiuose teikti trumpalaikę nuomą, tačiau šis įstatymas atsižvelgiant į realybę yra keičiamas“, – komentuoja ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė.
„Licencijas išduodančios institucijos netikrindavo niekad pagal savo formas ar ta statinio paskirtis tinkama būtent tai veiklai, kuri numatyta“, – kalba Aplinkos ministerijos vyresnysis patarėjas Edvardas Minkevičius.
Kad apartamentų savininkas galėtų tęsti veiklą, pagal dabar galiojančius teisės aktus jam reikėtų patalpų gyvenamąją paskirtį pakeisti į viešbučių.
„Kad tai taptų viešbučio paskirties patalpos, reikalingas atskiras įėjimas iš gatvės ir pločiai visokių koridorių – tai galima tai naujam objekte galbūt daryti, bet tikrai ne Vilniaus senamiestyje, kur negali į kiekvieną butą padaryti įėjimo, o kaip su fasadais? Tai yra pertekliniai reikalavimai, jie yra neįgyvendinami“, – sako I. Vanagas.
Aplinkos ministerija inicijuoja pakeitimus, kurie aiškiai nurodytų, kad trumpalaikė nuoma galėtų būti vykdoma ir gyvenamosiose patalpose.
„Rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimas dėl statinio patalpų naudojimo ne pagal paskirtį ir jame numatyta išimtis liečianti ir apgyvendinimo paslaugas, kad gyvenamosiose patalpose ir gyvenamuosiuose pastatuose būtų galima vykdyti trumpalaikio apgyvendinimo veiklą“, – teigia E. Minkevičius.
Tikimasi, kad pokyčiai įsigalios šiais metais. Vilniuje yra apie pusantro tūkstančio trumpalaikio apgyvendinimo vietų. Kaune – 650, Palangoje apie tūkstantį. Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos, apgyvendinimo paslaugas teikiančių asmenų kasmet vis daugiau.
