Nuo sausio įsigaliojus vadinamajam cukraus mokesčiui, prekybininkai pastebi, kad brangsta ne tik vaisvandeniai ar kiti saldūs gėrimai, bet ir jogurtai ar sportininkų vartojami baltymų koncentratai. Naują mokestį administruojanti Mokesčių inspekcija sako, kad yra prekių, kurioms numatytos išimtys, tačiau šie produktai į jas nepatenka.
Nors vadinamasis cukraus mokestis – taigi akcizai už gėrimus, kuriuose yra pridėtinių cukrų ir saldiklių, įsigaliojo nuo metų pradžios, parduotuvių lentynose daugelis kainų išliko nepakitusios.
„Taip ir nebuvo, kad per naktį įvyko kainų pokyčiai. Tam tikrų produktų kainos buvo pradėtos keisti tik šią savaitę ir planuojame, kad visas procesas kainų korekcijų užsitęs dar 2-3 savaites“, – pažymi „Maximos“ atstovas spaudai Titas Atraškevičius.
Tačiau netrukus, atėję į parduotuvę, pirkėjai pokyčius pamatys. Pavyzdžiui, vienas litras saldinto gėrimo vidutiniškai pabrangs nuo 10 iki 25 euro centų.
Mokestį įvedusi valdžia sako, kad taip skatinama žmones rinktis sveikesnius gėrimus, be to, surinkti pinigai bus skirti gynybai. Vis dėlto, verslas atkreipia dėmesį – brangs ne tik sultys, limonadai, bet ir jogurtai ar kiti pieno produktai, jeigu juose yra cukraus ar saldiklių. Taip pat – sportuojančių žmonių vartojami baltyminiai milteliai, nes koncentratai taip pat apmokestinami, o juose yra saldiklių.
„Tai yra baltyminis pieno išrūgų koktelis, ir maža pakuotė, pritaikius akcizo mokestį, pabrangs – 1 kg – beveik 5 eurais“, – tikina sporto papildais prekiaujantis Vidmantas Šmitas.
Anot jo, valdžios ketinimai geri, tačiau įstatyme palikta spragų.
„Iš esmės, mūsų produktai sugretinti su vaisvandeniais. Jeigu kalbėsime, kad vaisvandeniai pabrangsta labai nestipriai – apie 20 – 40 centų per pakuotę, šiuo atveju baltyminiai milteliai, dėl ko šiandien ir šnekamės, gali pabrangti 5, 10, 13 eurų per pakuotę“, – pastebi V. Šmitas.
Vyras teigia, kad tai – paradoksas, nes įstatymo tikslas – paskatinti rinktis sveikesnes alternatyvas.
„Šiuo atveju didelę dalį akcizo susimokės tie žmonės, kurie rūpinasi savo sveikata“, – pažymi jis.
Akcizų mokesčius administruojanti Valstybinė mokesčių inspekcija aiškina, kad įstatyme numatytos išimtys, tačiau baltyminiai milteliai tarp jų nepapuola.
„Įstatymas numato, kad gali būti neapmokestinami maisto papildai arba specialiosios paskirties farmacijos produktai“, – pažymi VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė.
Inspekcija pataria kreiptis į kitas institucijas, pavyzdžiui, Maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri turėtų išnagrinėti, ar baltyminiai milteliai gali būti laikomi maisto papildu. Ir pripažįsta – klausimų dėl naujo mokesčio turi ir verslas, ir gyventojai.
„Klausimų, užklausų labai daug, atsakinėjam kiekvieną dieną tiek raštu, tiek telefonu. Jeigu iš mokesčių reformos sudarytume topą, tai GPM ir šis akcizas yra gyventojų trejetuke“, – sako ji.
Įstatymą rengusi Finansų ministerija praneša kol kas renkanti informaciją apie tokius atvejus ir komentarus pateiks vėliau.
