Įsivaizduokite – jaukiai leidžiate popietę namuose ir staiga už lango pasigirsta pavojaus sirena, o telefono ekrane įsižiebia skubus tarnybų pranešimas. Šalyje susiklostė ekstremali situacija. Ar žinote, kaip elgtis? Ar žinote, kaip išgyvensite artimiausias tris paras?
Šiuo metu nėra jokių signalų, kad greitu metu gali atsitikti situacija, kai dėl savo saugumo negalėtumėte palikti namų ir 72 valandas būtumėte visiškai atsakingi už savo ir artimųjų išgyvenimą. Tačiau tai nereiškia, kad panašioms situacijoms nereik būti pasiruošus.
Lietuvos Raudonasis Kryžius ir LRT susitelkė bendram tikslui – nacionalinei kampanijai „Esminis testas“. Tai ilgalaikė iniciatyva, skirta pasitikrinti savo žinias ir išmokti naujų įgūdžių, stiprinant kiekvieno iš mūsų pasiruošimą ekstremaliųjų situacijų akivaizdoje.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Ekstremalios situacijos metu būtina sekti oficialių šaltinių informaciją, taip pat klausyti pranešimų LRT eteryje.
- Nelaukdami, kol nutiks ekstremali situacija, pasiruoškite išvykimo krepšį bei atsargų, reikalingų išgyventi bent 72 valandas.
- Nepamirškite pasirūpinti vaikais, senjorais ir žmonėmis su negalia, nes jie – pažeidžiamiausios grupės.
Pirmosios valandos
Taigi, saulėtą popietę jūs stovite virtuvėje, rankoje laikote ką tik paruoštos arbatos puodelį, orkaitėje čirška ruošiama vakarienė, o svetainėje girdite klegant žaidžiančius vaikus. Už lango pasigirsta pavojaus sirena, telefono ekrane šviečia specialiųjų tarnybų pranešimas. Kokie jūsų pirmieji žingsniai? Kaip elgtis?
„Pirmosiomis valandomis svarbiausia – nepanikuoti“, – pabrėžia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo departamento vadovė Emilija Unė Karalienė.
Sakoma, kad geriausiai pasiruošę yra tie, kurie yra informuoti, todėl jūs nedelsiant įsijungiate LRT – ar pasirinksite radiją, ar televiziją nėra svarbu, nes svarbiausią informaciją transliuos visi nacionalinio transliuotojo kanalai ir naujienų portalas.
Be to, visą svarbiausią informaciją galima gauti ir sekant oficialius informacijos šaltinius. Kaip sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos planavimo ir koordinavimo skyriaus vyr. specialistas Giedrius Viganauskas, reikalingą informaciją galima rasti ir specaliose programėlėse.
„Reikia pasitikrinti oficialius informacijos šaltinius, tokius kaip LT72, savivaldybių puslapius, pavyzdžiui, Vilnius turi savo programėlę „Kovas“, – vardija G. Viganauskas.
Raudono Kryžiaus atstovė E. U. Karalienė akcentuoja, kad būtina išklausyti oficialius pranešimus ir vykdyti rekomendacijas: „ Išklausę jas žinosite savo tolesnius veiksmus – likti namuose, ieškoti priedangos ar nedelsiant palikti vietovę.“
Jei reikia palikti namus
Puodelis su jau atvėsusia arbata stūkso ant virtuvės stalo, orkaitėje ruošta vakarienė jau taip pat pamiršta. Kol jūs prie televizijos ekrano klausote svarbiausių pranešimų, jūsų antroji pusė tikrina savivaldybės puslapį, kuriame raudonomis raidėmis mirksi žodžiai skelbiantys evakuaciją.
„Evakuacijos atveju būtina laikytis oficialių nurodymų ir veikti nedelsiant“, – pabrėžia E. U. Karalienė.
Kadangi jau seniau, išgirdę rekomendacijas, susiruošėte išvykimo krepšį, skubate patikrinti, ar jame yra viskas, ko reikės jūsų šeimai.
Nusiraminate, nes krepšyje randate visų šeimos narių dokumentus, atspausdintas jų neseniai darytas nuotraukas, užrašinę su artimųjų kontaktais, nuosavybės dokumentus, namų ir automobilio raktus, grynųjų pinigų.
Taip pat skaitykite
Taip pat vandens ir maisto, kurių užteks 72 valandoms, pirmosios pagalbos ir medicinines priemones, atsarginius rūbų komplektus, higienos priemones, miegui ir poilsiui skirtus daiktus, žibintuvėlį, radijo imtuvą, atsargines baterijas, išorinę bateriją, apsaugą nuo lietaus.
Išsamų daiktų, kurie turėtų būti išvykimo krepšyje, sąrašą galite rasti ČIA.
„Taip pat svarbu žinoti artimiausius evakuacijos punktus, t.y. gyventojų surinkimo punktus – eikite ten, jeigu neturite savo transporto. Jeigu planuojama evakuotis savarankiškai, iš anksto būtina susipažinti su evakuacijos keliais iš vietovės ir galimomis kryptimis.
Jeigu yra galimybė, verčiau keliauti pas saugioje zonoje gyvenančius giminaičius ar draugus. Jeigu tokių galimybių nėra, klausykitės oficialių nurodymų ir juos sekite“, – nurodo Raudono Kryžiaus Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo departamento vadovė.
Jei reikėtų palikti namus, pasak PAGD atstovo G. Viganausko, prieš išvykstant reikėtų išjungti visą buitinę techniką, elektrą, dujas, užsukti vandenį, uždaryti langus ir duris, jas taip pat ir užrakinti.
„Jei įmanoma, galima informuoti kaimynus, kad išvykstate. Būtina pabrėžti, kad turto saugojimas neturi kelti pavojaus gyvybei. Svarbiausia yra asmens saugumas“, – pabrėžia G. Viganauskas.
E. U. Karalienė taip pat akcentuoja, ko reikėtų imtis, jei kiltų oro pavojus. Pirmiausia, reikėtų judėti į artimiausią priedangą. Tačiau jei priedanga yra per toli arba į ją nuvykti nespėjate, būtina maksimaliai sumažinti riziką ten, kur esate.
„Pasitraukite nuo langų, laikykitės dviejų sienų taisyklės – tarp jūsų ir lauko turi būti dvi sienos. Sėdėkite, gulėkite ant grindų, prisidenkite nuo skeveldrų, tam gali padėti čiužinys, stora antklodė, pagalvės. Turėkite telefoną“, – vardija E. U. Karalienė.
Jei liekate namuose
Ne kiekviena ekstremali situacija reikalauja palikti namus. Pavyzdžiui, LRT eteryje jūs išgirdote, kad įvyko avarija netoli Lietuvos sienos Baltarusijoje esančioje Astravo atominėje elektrinėje ir dėl galimas radiacinis pavojus.
Ar evakuotis, ar likti namuose bei kaip elgtis priklauso nuo to, kiek toli nuo sienos su Baltarusija gyvenate.
„Tiems, kurie gyvena 30 km nuo Astravo AE reikėtų būtinai evakuotis. Kitiems būtų rekomenduojamos tam tikros priemonės – likti patalpoje, užsidaryti langus, užsandarinti ventiliacijos angas ir išlaukti pavojingą laikotarpį.
Net ir tarptautinė praktika rekomenduoja, kad nebūtina iš karto bėgti, nes taip galime patekti į pavojingą zoną“, – pataria PAGD atstovas G. Viganauskas.
Kaip ir evakuojantis, taip ir liekant namuose būtina būti pasiruošus savimi pasirūpinti bent 72 valandas. Pasak E. U. Karalienės, jei evakuacija nevykdoma, gyventojai turėtų likti namuose, laikytis institucijų rekomendacijų ir atsakingai naudoti turimus resursus.
„Resursais svarbu pasirūpinti iš anksto, taip pat sukaupti didesnį kiekį ilgai negendančio maisto atsargų ir vandens, turėti reikalingų vaistų. Svarbu pažymėti, nors Lietuvoje vanduo iš čiaupo yra tinkamas gėrimui, krizės metu gali sutrikti vandens tiekimas.
Tokiu atveju svarbu turėti arba vandens atsargų, arba išgirdus pirmą pavojaus signalą, nedelsti prisipildyti taras vandeniu. Svarbu nuolat sekti informaciją, palaikyti ryšį su artimaisiais ir bendruomene bei, esant galimybei, pasirūpinti šalia esančiais pažeidžiamais žmonėmis“, – pabrėžia Raudono Kryžiaus Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo departamento vadovė.
Savo ruožtu PAGD Civilinės saugos planavimo ir koordinavimo skyriaus vyr. specialistas G. Viganauskas primena, kad vandens reikėtų turėtų pasiruošus tiek, kad vienam žmogui per dieną jo būtų apie 2-3 litrus.
Taip pat skaitykite
Net ir liekant namuose svarbu turėti ir telefoną, atsarginį įkroviklį bei išorinę bateriją, dar vadinamą powerbanku, radijo imtuvą, veikiantį su baterijomis ir pan. Jei su išorinę ir atsargine baterijomis galima pragyventi dingus elektrai, daug didesnė problema laukia, jei dingtų mobilusis ir interneto ryšys.
„Šiai dienai tai būtų didelė problema. <...> Bet manau, [jei saugu], reikėtų eiti į Lietuvos pašto skyrius ir jie padėtų susisiekti su artimaisiais“, – sakė G. Viganauskas.
Tiesa, situaciją palengvintų, jei jūs ir jūsų artimieji turėtumėte įrengtus fiksuoto ryšio arba, paprastai tariant, laidinius telefonus.
Pasirūpinkite pažeidžiamiausiais
Kaip jau aptarėme, jūsų namuose žaidžia vaikai. Už maždaug 100 metrų esančiame daugiabutyje gyvena jūsų senyvo amžiaus močiutė, o vienu aukštu žemiau jūsų gyvena vieniša negalią turinti kaimynė. Tai – pažeidžiamiausios žmonių grupėmis, kuriomis jums reikės pasirūpinti.
E. U. Karalienė pabrėžia, kad pasirūpinti pažeidžiamais asmenimis reikia iš anksto: „Užtikrinti reikalingų vaistų, priemonių ir pagalbos prieinamumą.
Krizės metu svarbu, kad šie žmonės neliktų vieni, o bendruomenė ir artimieji aktyviai prisidėtų prie jų saugumo užtikrinimo, tad ruošdamiesi savo evakuacijai svarbu pasirūpinti ir aplink mus esančiais pažeidžiamais asmenimis, kurie nebūtinai yra mūsų šeimos nariai.“
G. Viganauskas akcentuoja, kad vaikams reikėtų aiškiai ir ramiai paaiškinti, kas vyksta ir kaip šeima elgsis toliau, kad mažieji nepatirtų papildomo streso.
Tam, kad galimoms ekstremalioms situacijoms būtume pasirengę geriau, Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia žinias ir įgūdžius stiprinti jau dabar.
„Ateiti į civilinės saugos ekskursijas savo mieste ir daugiau sužinoti apie 72 val. principą, praktiškai ateiti iki artimiausios priedangos, detaliau sužinoti, kaip teisingai pasirengti šeimos planą ar išvykimo krepšį.
Taip pat skaitykite
Kiti svarbūs įgūdžiai, kurių gali prireikti ir kuriuos verta stiprinti – tai pirmosios pagalbos mokymai, kad nepasimestume ir būtume pasiruošę padėti artimiesiems ir šalia esantiems, kai tokios pagalbos reikės“, – kviečia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo departamento vadovė E. U. Karalienė.
