Antros pakopos pensijų fondų praėjusiais metais uždirbta vidutinė investicinė grąža siekė 6,1 proc. Palyginimui, 2024 metais šis skaičius siekė 16,6 proc.
Kaip skelbia asociacija, per 2025-uosius metus Lietuvos pensijų sistemos antrosios pakopos dalyviams pensijų fondai iš investicijų uždirbo 618 mln. eurų.
„2025-ieji pasaulio finansų rinkoms pirmiausia įsiminė dėl metų pradžioje JAV paskelbtų kontraversiškų ekonominių sprendimų, susijusių su tarifų politika. Rinkos nusidažė raudonai, bet netrukus situacija stabilizavosi ir, sugrįžę į augimo kelią, pernykščius metus Lietuvos pensijų fondai bendrai užbaigė su +6,1 proc. vidutiniu pelnu“, – pranešime cituojamas LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas.
Pasak jo, gyventojų turtas padidėjo 620 mln. eurų, o antrosios pakopos pensijų fondų sugeneruota svertinė investicinė grąža beveik dvigubai viršijo gruodžio mėnesio Valstybės duomenų agentūros skelbtą 3,2 proc. išankstinį infliacijos įvertį.
Ilgalaikiai rezultatai – akivaizdi nauda
Skaičiuojant nuo 2019 m., kai antroje pakopoje senuosius fondus pakeitė gyvenimo ciklo fondai, per septynerius metus iki 2025 m. pabaigos, pasak asociacijos, jie jau yra sugeneravę teigiamą +86,6 proc. investicinę grąžą.
V. Rūkas atkreipia dėmesį, jog pagal pensijų fondų rezultatus Lietuva jau kelerius pastaruosius metus patenka tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) lyderių.
Kaip skelbia LIPFA, 2025 m. pabaigoje vidutinis II pakopos pensijų fondų dalyvis buvo sukaupęs apie 7,3 tūkst. eurų, iš kurių maždaug 2,6 tūkst. eurų sudarė investicijų grąža. Asociacijos skaičiavimu, per 2025 metus vidutinė investicinė grąža siekė 432 eurus.
„Jei vertintume, kad gyventojas pensijų kaupime dalyvauja nuo pat reformos pradžios 2004 metų ir visą laikotarpį uždirbo vidutinį šalies darbo užmokestį bei kaupė akcijų pensijų fonde, tai jo sukaupta suma šiai dienai būtų apie 19,5 tūkst. eurų. Jo uždirbtas pelnas iš investicijų per 2025 m. būtų 1,4 tūkst. eurų, o per visą laikotarpį nuo 2004-ųjų – apie 8,7 tūkst. eurų“, – LIPFA atliktais skaičiavimais dalijasi V. Rūkas.
Pasak jo, skirtumas susidaro dėl to, kad ne visi 1,4 mln. dalyvių kaupia nuo pat pradžių: dalis prisijungė gerokai vėliau, dalis kaupimą yra sustabdę, dalis – emigravę iš Lietuvos.
Pensijų fondų rezultatai pagal amžiaus grupes
Analizuojant pagal amžiaus grupes, pasak LIPFA, pernai geriausią rezultatą demonstravo 37–50 m. amžiaus grupės („Pensija 1982–1988“ ir „Pensija 1975–1981“) fondai, per 2025 m. paaugę +6,8 proc. Kukliausias rezultatas, +3,5 proc. fiksuotas konservatyviame „Turto išsaugojimo fonde“.
Nuo 2019 m. „Turto išsaugojimo fonde“ sukauptas Lietuvos gyventojų turtas yra padidėjęs beveik penktadaliu, arba +17,7 proc. Per tą patį laikotarpį trijų fondų – „Pensija 1975–1981“, „Pensija 1982–1988“ bei „Pensija 1989–1995“ – dalyviai savo turtą jau yra padvigubinę: atitinkamai +106,3 proc., +104,7 proc. ir +102,4 proc.
Kaip skelbia LIPFA, trečiosios pakopos pensijų fondai 2025 m. fiksavo +6 proc. bendrą svertinį vidurkį. Labiausiai, +6,5 proc., per praėjusius metus augo didesnės akcijų dalies fondai. Mišraus investavimo fondų vertės 2025 m. išaugo +5,2 proc., o mažesnės rizikos fondų augimas sudarė +3,6 proc.
Bendra trečiosios pakopos fonduose Lietuvos gyventojų sukaupto turto vertė 2025 m. pabaigoje viršijo 528 mln. eurų ir per metus išaugo beveik +30 proc., nuo 408 mln. eurų 2024 m. pabaigoje, skaičiuoja asociacija.
Ką žada 2026-ieji?
Pagrindinis šių metų Lietuvos pensijų sistemos įvykis – pernai priimti ir nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję įstatymų pakeitimai: atsisakyta automatinio įtraukimo į antrąją pakopą, artimiausius dvejus metus galima pasitraukti iš antrosios pakopos be jokių papildomų sąlygų, gyventojams taip pat suteikta galimybė dalį antrosios pakopos fonduose sukauptų lėšų atsiimti sunkiai susirgus ar nesulaukus pensinio amžiaus, padidinta vienkartinės išmokos sulaukus pensijos riba, lankstesnis įmokų mokėjimas.
LIPFA vadovas V. Rūkas įsitikinęs, kad dėl priimtų pakeitimų pasitikėjimas Lietuvos pensijų sistema išaugs.
„Reikia pripažinti, kad dalis dabar antroje pensijų sistemos pakopoje esančių Lietuvos gyventojų iš jos pasitrauks. Tačiau tikiu, kad žmones realiai pasiekusios lėšos leis įsitikinti, kad pensijų fonduose sukauptas turtas ir sugeneruotas investicinis prieaugis yra realus.
Augant visuomenės finansiniam raštingumui ir vis didesnei daliai žmonių suvokiant asmeninę atsakomybę ir būtinybę pasirūpinti savo senatve, manau, jog galiausiai šis procesas turės teigiamą poveikį tiek bendram pasitikėjimui Lietuvos pensijų sistema, tiek ir žmonių apsisprendimui kaupti papildomai“, – teigė manantis V. Rūkas.
Tikisi, kad kaupimas antroje pakopoje augs
Nuo šių metų liberalizavus antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą leidžiant gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti sukauptas lėšas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas sako besitikintis, kad daliai žmonių pasitraukus ilgainiui dalyvavimas sistemoje vėl augs.
„Kaip antros pakopos pensijų sistema ji yra tikrai išpešiota ir apgriauta, todėl kad (gyventojų – BNS) masiškumas bent jau trumpuoju laikotarpiu bus mažesnis, (...) o masiškumas yra privalomas elementas antrai pakopai, tai kas yra Vakarų sistemose“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Vaidotas Rūkas.
„Tačiau turime vilties, kad būtent su šia reforma pasitikėjimas gali augti (...). Ir ilgainiui tikimės, kad dalyvavimas sistemoje galės pradėti vėl augti“, – teigė LIPFA vadovas.
Jo teigimu, gyventojus ateityje kaupti turėtų paskatinti pavyzdys tų, kurie dešimtmečius kaupę ir nusprendę atsiimti lėšas atgaus savo įmokas su sukauptu pelnu.
„Tikimės, kad toks veiksmas, kai žmones pasieks lėšos arba kaimynai, draugai pasidalins istorijomis, kad tie pinigai yra, kad jie niekur nepradingo, jie buvo sukaupti ir pervesti, kad tai pasitikėjimą padidins“, – aiškino V. Rūkas.
LIPFA vadovas pabrėžia, kad „tokioje senėjančioje visuomenėje, kaip Lietuva“ taupymas yra neišvengiamas, o poreikis kaupti senatvei tik didės.
„Kokia tai forma bus – ar tai bus antros pakopos pensijų fondai, trečios pakopos pensijų fondai ar kitos formos, ko gero, yra daugiau formos ir detalės, bet svarbu pats principas, kad žmonės galvotų apie savo ateitį“, – teigė jis.
V. Rūko teigimu, pirmosiomis šių metų dienomis išaugęs norinčiųjų susigrąžinti pinigus žmonių srautas sumažėjo.
Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad dalis gyventojų nėra nusprendę trauktis iš fondų ir atsiimti visas lėšas – jie svarsto ir kitas galimybes.
„Jeigu anksčiau gyventojai sakė „mes išeisime ir nėra čia mums ko kaupti“, tai dabar jų keliami klausimai tikrai labai ramūs, svarūs, aktualūs, žmonės ieško sprendimo, ką jiems daryti“, – spaudos konferencijoje sakė Jūratė Zailskienė.
„Sodros“ skaičiuoklė taip pat turėtų padėti gyventojams įsivertinti, kas ir buvo šios reformos esmė, kad žmogus būtų laisvas priimant savo sprendimus: ir dėl ateities, ir savo sprendimų, ir dėl pasirūpinimo senatve“, – pridūrė ministrė.
J. Zailskienės teigimu, sistema nuo šių metų tapo lankstesnė, gyventojams sudarytos palankesnės sąlygos: „Yra daugiau laisvės apsispręsti pačiam žmogui ir daugiau galimybių ištikus nenumatytoms gyvenimo aplinkybėms priimti sprendimus laisvesnius. Ir tikimės, kad tai pagerins būsimas pensijų anuiteto išmokas.“
„Sodra“: pernai pensijų anuitetų fondo turtas augo 17 proc. iki 78 mln. eurų
Pensijų anuitetų fondo turtas per 2025 metus išaugo 17 proc. ir metų pabaigoje siekė 78,05 mln. eurų. 2024-ųjų pabaigoje jis siekė 66,8 mln. eurų.
„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė sako, kad tai yra puikus rezultatas.
„Kaip ir pensijų fonduose, taip ir pensijų anuitetų fonde turime puikius rezultatus (...). Jeigu taip labai grubiai skaičiuotume, tai bendra fondo grąža būtų apie 7,6 proc. per praėjusius metus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė D. Gerulytė.
Jos teigimu, 2025 metų pabaigoje pensijų anuitetą buvo įgiję 4,91 tūkst. žmonių – 13 proc. daugiau negu prieš metus (4,36 tūkst.). Vidutinė standartinio anuiteto išmoka siekė 78,05 euro, o paveldimo – 66,76 euro.
„Dažniausiai, kaip ir anksčiau, žmonės rinkosi paveldimus standartinius pensijų anuitetus, nes išmokos yra ir stabilios, ir paveldimos. Naujovė nuo šių metų, kas šiais metais įsigis paveldimus standartinius pensijų anuitetus, yra paveldėjimo laikotarpio pratęsiamas iki 85-erių metų“, – aiškino „Sodros“ atstovė.
Jos teigimu, vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja trejais metais, todėl tiek pat buvo prailgintas ir paveldėjimo laikotarpis: „Galbūt tai padės žmonėms labiau apsispręsti ir nebijoti pensijų anuiteto.“
Nuo sausio 1 dienos nuo 10,8 tūkst. iki 16,8 tūkst. eurų padidėjo minimali privalomo anuiteto riba, o tai, anot „Sodros“ atstovės, „reiškia, kad tokias sumas sukaups tik dar didesnes pajamas gaunantys žmonės“. Maksimali anuiteto riba – 83,9 tūkst. eurų.
Anot D. Gerulytės, iki šiol anuitetus gaunantys žmonės gyveno vidutiniškai apie 20 metų.
BNS rašė, kad jau įsigijusieji anuitetus jų nutraukti nebegalės, tačiau nuo šių metų įsigaliojo išimtis tiems, kurie pensijų fonde yra sukaupę 5,4–16,7 tūkst. eurų ir rinkdamiesi pensijos išmokų būdą savanoriškai vietoje periodinės išmokos pasirinko anuitetą.
„Šiems žmonėms leidžiama nutraukti pensijų anuiteto mokėjimą ir atsiimti vienkartines išmokas. Jeigu tai yra atidėtasis pensijų anuitetas, tokiu atveju žmogus gali pasiimti viską, kas dar neišmokėta iš pensijų fondų“, – aiškino D. Gerulytė.
„Prašymus žmonės gali pateikti nuo šių metų sausio 1-os iki 2027 metų gruodžio 31 dienos, lygiai taip pat kaip ir norintys pasitraukti per pereinamąjį laikotarpį iš pensijų fondų“, – pridūrė ji.
„Sodra“ pensijų anuitetų fondą administruoja nuo 2020-ųjų liepos.
Pokyčiai nuo sausio 1 d.
LRT.lt primena, kad nuo sausio įsigaliojo pakeitimai, kuriais atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, taip pat sudarytos galimybės pasitraukti iš kaupimo.
Per dvejus metus gyventojai galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu.
Už „Sodros“ ar valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai. Papildomai įgyti pensijų apskaitos vienetai ateityje prisidės prie žmogaus individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies.
Nusprendę toliau kaupti antroje pensijų pakopoje gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, įmokas stabdyti. Įmokas bus galima stabdyti 1 metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį.
Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio).
