Jau kelios dienos antrosios pensijų pakopos dalyviai turi galimybę per ateinančius dvejus metus apsispręsti – tęsti kaupimą ar pasitraukti ir atsiimti sukauptas lėšas. Apklausos rodo, kad šia galimybe ketina pasinaudoti nemaža dalis gyventojų. Vis dėlto LRT TELEVIZIJOS kalbinti ekspertai kelia esminį klausimą: ar žmonės iš tiesų gebės savo pinigus investuoti efektyviau, nei tai daro profesionalūs fondų valdytojai?
Šaldytuvas ar skalbimo mašina – investicija?
SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, iš antros pensijų pakopos planuoja pasitraukti 36 proc. respondentų, 28 proc. ketina toliau kaupti, o dar 36 proc. nėra apsisprendę. Tiesa, po konsultacijų ketinantys pasitraukti iš sistemos nurodė jau tik 19 proc. apklaustųjų, 52 proc. pažymėjo planuojantys toliau kaupti, o 29 proc. vis dar buvo neapsisprendę.
Atsižvelgdama į atlikto tyrimo rezultatus, SEB banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigė mananti, kad antros pensijų pakopos reformą gyventojai priima itin emocingai, o tai, jos akimis, iš esmės kelia riziką.
Kas antras (47 proc.) tiki, kad sukauptas lėšas galėtų investuoti taip pat gerai ar net geriau nei fondų valdytojai. Dažniausiai tai vidurinį išsilavinimą turintys, 18–30 metų amžiaus asmenys.
„Kyla klausimas, ar jie gali investuoti geriau nei profesionalai, kurie tą daro kasdien“, – svarstė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Kalbėdamas apie investicijas ir grąžą Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka ragino visko nesupaprastinti ir į situaciją žvelgti plačiau.
„Jei žmogus padeda indėlį banke su 2 proc. palūkanomis, sakoma, kad tai mažai, nes pensijų fonde galima uždirbti 4 proc. Tačiau banko indėlis kartu yra ir draudimas – jei žmogui kas nors nutinka, jis gali pinigus atsiimti akimirksniu, o ten [pensijų fonde – LRT.lt] neatsiims. Jei žmogus negali atsiimti, jis eina imti vartojimo paskolos, o kiek kainuoja vartojimo paskolos palūkanos...“ – atkreipė dėmesį profesorius.
„Jeigu, tarkime, žmogui sugedo šaldytuvas ir jo pajamos tokios, kad jis nesugeba nusipirkti naujo, jam 30 metų laukti pensijos, kad galėtų susitaupyti ir nusipirkti? Nusipirkti šaldytuvą ar skalbimo mašiną ne investicija? Išleisti vaikus į mokslus ar pasigerinti savo sveikatą? Reikia vertinti viską ir žmonės viską vertina“, – dėstė R. Lazutka.
Skaičiuojama, kad gyvenimo trukmė Lietuvoje per pastaruosius 20 metų pailgėjo beveik dešimčia metų. Dėl šios priežasties ekonomisto, Vilniaus universiteto tarybos pirmininko Mariaus Jurgilo manymu, šiuo atveju nevertėtų kalbėti apie trumpalaikius vartojimo sprendimus, tokius kaip buitinė technika ar panaudotas automobilis. Būtent kaupimas pensijai yra ilgalaikis taupymas, pabrėžė jis.
„Gal bus išrasti vaistai ir gyvensime 120 metų? Kas tada? Kaip tokiu atveju užsitikrinsime savo ekonominį egzistavimą?“ – klausė jis.
„Ši problema būdinga ne tik Lietuvai – žmonės visame pasaulyje nesugeba mąstyti apie ilgo laikotarpio problematiką. Jie linkę nuvertinti ateitį ir tikėtis, kad kažkaip kažkur kažkas išsispręs“, – sakė ekonomistas.
M. Jurgilas atkreipė dėmesį, kad spręsdama Europos Sąjungos kapitalo rinkos ir ilgalaikio taupymo problematiką Europos Komisija iškėlė tikslą skatinti žmones kaupti. „Lietuvos sprendimas iš tikrųjų eina į priešingą pusę“, – sakė ekonomistas.
Akcentuoja menkas investavimo žinias
Investicijų konsultantas Jonas Tamulis taip pat ragino atskirti tai, kas kaupiama pensijai, nuo kasdienių išlaidų, pavyzdžiui, kai prireikia naujo šaldytuvo ar kito buitinio pirkinio.
J. Tamulis pritarė nuomonei, jog didžioji dalis žmonių neturi patirties geriau naudotis investavimo instrumentais: „Nereikėtų jų kvailinti, nereikėtų jiems sudaryti iliuzijos, kad tai įmanoma.“
„Apklausa sako, kad didelė dalis žmonių įsivaizduoja, kad jie investuos su geresne grąža. Turiu blogų žinių. Žmonėms reikėtų labai aiškiai suprasti, kad grąža yra susijusi su rizika. Daugiau rizikos – daugiau grąžos šansų. Nulis rizikos, nulis pelno. Žmonės kažkaip nenori to suprasti“, – dėstė J. Tamulis.
Atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus J. Tamulis pataria tik išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, susirgus ar turint greitųjų kreditų, kurie, eksperto žodžiais, „dideliu greičiu degina skylę kišenėje“.
S. Gutauskaitė-Bubnelienė taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš priimdami sprendimą visi turėtų įsivertinti sumą, kurią atgaus.
„Daugelis įsivaizduoja, kad atsiims viską, ką sukaupė, bet iš tikrųjų įstatymas to nenumato“, – pabrėžė ji ir pridūrė, jog vidutiniškai žmonės yra sukaupę 7 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad atsiims apie 4 tūkst. eurų, skaičiuoja SEB banko vadovė.
„Pirmiausia reikia ne galvoti apie investicijas, o atsisėsti ir paskaičiuoti, ką tai reiškia man asmeniškai“, – patarė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Tiesa, laidos dalyviai sutiko, kad net ir nusprendus atsiimti sukauptas lėšas verta palaukti iki 24 mėnesių termino pabaigos, nes per šį laikotarpį taikoma valstybės subsidija padidins sukauptą sumą.
Vedžiojami už nosies?
Reaguodamas į išsakytas nuomones, R. Lazutka stebėjosi, kodėl visą gyvenimą dirbę ir savarankiškai gyvenę žmonės būtent antrosios pensijų pakopos klausimu „yra vedžiojami už nosies ar rankos“.
„Ir vedžiojama todėl, kad yra didžiulis finansinis interesas iš finansinių institucijų, kurios iš tos sistemos uždirba ir uždirba valstybės sąskaita, todėl, kad yra valstybės subsidijuojama“, – atkreipė dėmesį R. Lazutka.
Kaip žinoma, kaupiančiuosius antrojoje pensijų pakopoje skatina valstybė – prie jų į pensijų fondus įmokamos sumos pridedama 1,5 proc. užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
„Juos [kaupiančiuosius antroje pensijų pakopoje – LRT.lt] remia valstybė, taip pat ir iš mano sumokėtų mokesčių. Tai yra absurdiška ir tą sistemą tikrai reikia keisti“, – dėstė profesorius.
Profesoriaus manymu, sistema ilgainiui bus „išmontuota“, o antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas gyventojai galės atsiimti bet kada, nebūtinai per 24 mėnesius, kaip numatyta dabar.
„Lietuva vėlavo įsivesti, vėluoja ir „išmontuoti“. Bet ji bus išmontuota, nes negali būti taip, kad dvejus metus leidžiame išeiti, po dvejų metų nebeleidžiame. O kas atsitiko po dvejų metų? Vienas žmogus išėjo, kitas norės išeiti po trejų metų. Aišku, kad bus spaudimas politikams“, – teigė profesorius R. Lazutka.
Vis dėlto SEB banko vadovė kritikavo tai, kad su kiekvienu politiniu ciklu antros pensijų pakopos sistema yra keičiama. Pensijų klausimas, S. Gutauskaitės-Bubnelienės manymu, turėtų būti apskritai depolitizuotas.
„Paskutinė reforma, kuri įvyko 2019 metais, kai buvo įvesti gyvenimo ciklo fondai, per tą paskutinį laikotarpį, kai nebuvo jokių pakeitimų, pensijų fondų valdomas turtas išaugo tris kartus. Vadinasi, kai niekas nekišo rankų, kai niekas nedarė pakeitimų, sistema taip yra jau sukurta ir pastatyta, kad įsijungia tas sudėtinių palūkanų efektas ir pinigai generuoja pinigus“, – kalbėjo S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
„Kodėl neleidžiate išeiti iš „Sodros“?“
Paklaustas, kodėl vykdant antrosios pensijų pakopos reformą nebuvo pasiūlytas joks valstybei naudingas taupymo instrumentas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas patikino, kad valdžia pasitiki Lietuvos žmonėmis, jie patys priims sprendimą.
„Jie patys nuspręs, kaip taupyti ir kur taupyti“, – pažymėjo A. Sysas.
Apžvelgdamas visą situaciją, Seimo TS-LKD frakcijos narys Raimondas Kuodis kalbėjo, kad su antra pensijų pakopa susiję sprendimai buvo priimti žmonių, neturinčių pakankamai žinių. Ekonomistas kėlė klausimą, kad jei valstybė iš tiesų taip pasitiki žmonėmis, kodėl tuomet neleidžiama pasitraukti ir iš „Sodros“ pensijų kaupimo sistemos.
„Kodėl neleidžiate išeiti iš „Sodros“? Galite atsakyti? Aišku, kad negalite, nes jūs nieko neatsakysite. <...> Kodėl neleidžiate, jei žmonės tokie sąmoningi? Tai rodo, kad jūs neturite jokių pensijų ekonomikos jokių pagrindų, bet užsiimate reformomis“, – laidoje dėstė R. Kuodis.
Reaguodama į repliką, socialinės apsaugos darbo ministrė Jūratė Zailskienė atsakė, kad čia buvo atsižvelgta į gyventojų nuomonę.
„Lengviausia vadintis, prasivardžiuoti“, – sakė ministrė ir pridūrė, kad žmonės buvo nusivylę esama sistema.
Paklaustas, ar tiki, kad atsiėmę pinigus iš antros pensijų pakopos fondų žmonės juos investuos, A. Sysas atsakė, kad tai paaiškės po dvejų metų, kai pasibaigs terminas. Bet kokiu atveju, anot jo, dabartinė sistema gana gerai užtikrina pensijų kaupimą.
„Matome, kad pensinių fondų augimas skaičiuojamas procentais, o „Sodros“ – kartais“, – pabrėžė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Laidoje dalyvavęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Linas Kukuraitis, kaupiantis antrojoje pensijų pakopoje, teigė ketinantis sistemoje pasilikti. Kaip pagrindinį argumentą jis įvardijo paveldėjimo galimybę, kurios „Sodros“ pensijų sistemoje nėra, tai svarbu, ypač turint omenyje didelę – penkių vaikų – šeimą, kokią turi parlamentaras.
„Jeigu nutiks taip, kaip statistiniam vyrui, ir neišgyvensiu iki senatvės pensijos ar numirsiu anksčiau nei žmona, <...> šiuo atveju ta paveldėjimo galimybė yra tam tikras resursas“, – sakė L. Kukuraitis.
Visos diskusijos klausykitės LRT TELEVIZIJOS laidos „LRT forumas“ įraše.
