Gyventojams siunčiamos žinutės su apgaulingais darbo pasiūlymais. Jų apstu ir internete. Policijos duomenimis per metus fiksuojama apie kelis šimtus atvejų, kai žmonės įkliūva į sukčių pinkles per darbo skelbimus. Ekspertai sako – lengvai uždirbami pinigai turi kelti įtarimų.
Trumpoji žinutė, kurioje viliojantis darbo pasiūlymas. Darbas – nuotolinis, visu etatu. Nurodomas ir atlygis – nuo 50 iki 300 eurų. Tereikia paspausti nuorodą. Tai tipinė kelių etapų sukčiavimo schema, kai bendrauti su aukomis naudojamas socialinis tinklas „Telegram“, sako VILNIUS TECH dėstytojas.
„Vartotojui, jeigu jis nepasitiki „Telegram“ ir jis nesupranta, kodėl eidamas į „Instagram“ yra nukreipiamas į „Telegram“, būna nurodoma, kad taip bus galima užtikrinti didesnį privatumą ir galėsi vietoje įgyvendinti savo darbo veiklą“, – kalba Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas.
Užmezgus kontaktą su sukčiais, šie gali prašyti ir banko duomenų.
„Bus nurodyta, jog reikia įvesti duomenis, kurių pagrindu bus galima išmokėti tą darbo užmokestį. Tikėtina, kad paprašys daugiau duomenų ir, pasinaudojant tais duomenimis, bus bandoma pasisavinti pinigus“, – komentuoja pašnekovas.
Įprastai melaginguose darbo pasiūlymuose nenurodomi konkretūs reikalavimai darbuotojams. Policija tokias schemas pastebi jau kelerius metus.
„Daugiausia tai yra jokių reikalavimų nereikalaujantys, jokių kompetencijų ir sugebėjimų nereikalaujantys darbai, pavyzdžiui, išsigryninti grynus pinigus, atsidaryti kažkokią sąskaitą, kartais tai būna iš tiesų realūs pasiūlymai, kai žmogus atsidaro sąskaitą ir gauna šimtą eurų, tačiau ta sąskaita sukčių yra naudojama tolimesniems sukčiavimams“, – teigia Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Tačiau melagingais darbo skelbimais taikomasi ir į tam tikras žmonių grupes. Pavyzdžiui, dirbančiuosius klientų aptarnavimo įmonėse, kurios turi gyventojų asmens duomenis.
„Tokiais atvejais grėsmės gali kilti per tokį asmenį, kuris svarsto, kad aš čia smulkų darbą pasidarysiu arba lengvai užsidirbsiu pinigų, bet gali tai atnešti didelę žalą pačiai įmonei. Gali paspausti tą nuorodą, kuri nukreiptų į kažkokios aplikacijos parsiuntimą, kurį leistų stebėti, kas vyksta telefone, o kompiuteryje gali apimti slaptažodžius iš pačios interneto naršyklės“, – kalba „ESET Lietuva“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius Ramūnas Liubertas.
Taip galima net neįtarti, kad informacija apie klientus buvo nutekinta sukčiams. Policija ragina nebijoti ir pranešti įkliuvus į tokias pinkles.
„Iš tiesų pakankamai sudėtinga įrodyti, kad jūs esate bendrininkas, nes dažniausiai žmogus paaiškina, kad gavo tokį pasiūlymą ir paaiškina, kad daugiau jokių santykių su tuo asmeniu, kuris pasiūlė darbą, jis neturi“, – sako R. Matonis.
Ekspertai įspėja – svarbu saugoti banko prisijungimo duomenis, patikrinti gautus darbo pasiūlymus ir nespausti įtartinų internetinių nuorodų.
„Viskas, kas atrodo labai paprasta, turėtų kelti įtarimą, nėra taip paprastą gauti darbą, nėra taip paprasta uždirbti pinigus, tai jeigu per socialinius tinklus pradeda lyti pinigais, tai turi kelti įtarimą“, – teigia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė.
Policija per metus fiksuoja kelis šimtus sukčiavimo atvejų, kai siūlomas fiktyvus darbas.
