10 metų galiojanti sutartis su Rusija dėl dujų tranzito į Kaliningradą baigiasi šį mėnesį. Energetikos ministras sako, kad naujas susitarimas baigiamas rengti, o esą techninėse derybose su „Gazprom“ buvo visko. Buvęs energetikos ministras sako, kad Lietuvos pajamos už dujų tranzitą gali išaugti kelis kartus.
Rusiškų dujų importą Lietuva visiškai nutraukė prieš trejus metus. Tačiau rusiškos dujos per Lietuvą teka į Kaliningradą – vieninteliu žemyniniu dujotiekiu, jungiančiu sritį su likusia Rusija. Ir po Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos tas poreikis auga – tranzitu į Kaliningrado sritį pernai perduota dešimtadaliu daugiau dujų nei užpernai ir beveik visas reikalingas kiekis.
„Po sinchronizacijos rusai naudoja žymiai daugiau dujų savo sistemai palaikyti, jie turi savo elektrines laikyti pusiau veikiančias“, – teigia buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tiesa, dujų Kaliningradas gali gauti ir per suskystintųjų gamtinių dujų terminalą – panašų į Lietuvos. Jis taip pat turi savo saugyklas. Bet tai – gerokai brangiau.
„Kaliningradui yra svarbu, kad tos dujos tekėtų, kad tas vamzdis veiktų“, – sako energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Šiemet baigia galioti prieš dešimtmetį pasirašyta dujų tranzito sutartis. Dujų operatorius „Amber Grid“ derasi su „Gazprom“ dėl naujos.
„Derybomis sunku vadinti, yra techniniai derinimai“, – situaciją apibūdina energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Jis užsimena, kad derinimai nelengvi: „Netgi techniniuose pokalbiuose būna visokių niuansų.“
Tačiau, pasak ekspertų, derybose Lietuvos pozicijos gerokai stipresnės nei prieš dešimtmetį. Rusija nebegali grasinti nutraukti dujų tiekimo ir dujotiekio reikia tik jai.
„Dujos yra svarbios, mes visiškai esame nepriklausomi, mes dujas importuojamės tikrai ne šituo vamzdžiu“, – pabrėžia V. Jankauskas.
„Strateginė situacija apsisukusi 180 laipsnių. Mes kaip ir galim diktuoti sąlygas, bet nebūtų išmintinga pasirodyti neadekvačiai kerštingais“, – pažymi „Verslo žinių“ apžvalgininkas Naglis Navakas.
Dabar Lietuva už rusiškų dujų tranzitą gauna apie 12 milijonų eurų per metus.
„Kainos, kurias mes tiekėm dujas į Kaliningradą, buvo labai mažos“, – sako D. Kreivys.
Tad pirminiame Lietuvos pasiūlyme, kuris buvo pateiktas dar praėjusios Vyriausybės, tranzito kaina Rusijai išaugtų kelis kartus.
„Pajamos už tranzitą turi atitikti kaštus, mūsų vartotojai neturėtų už tai mokėti“, – akcentuoja Ž. Vaičiūnas.
„Pirminis pasiūlymas, su kuriuo „Amber Grid“ išėjo derėtis su rusais, buvo didesnis kartais“, – nurodo D. Kreivys.
Taip pat Lietuva siekia, kad sutartis galiotų ne 10 metų, o bent jau perpus trumpesnį laiką.
„Tie terminai derinami tokie, kurie atitiktų europinę teisėkūrą“, – pažymi Ž. Vaičiūnas.
„Ateinantys metai žada vienokių ar kitokių geopolitinių pokyčių ir po jų turėti datą, kada peržiūrėsim tranzito sąlygas, būtų visai neblogai“, – vertina N. Navakas.
O svarstymų nepratęsti sutarties ir nutraukti dujų tranzitą net nebuvo.
„Lietuva šitą svertą turi esant ypatingai ekstremaliai situacijai. Tas svertas stiprus ir reikia jį turėti, kada jis bus adekvatus“, – komentuoja D. Kreivys.
„Tranzito nutraukimas į Kaliningradą – gana rimta sankcija ir gana stiprus šoktelėjimas eskalacijos laipteliais“, – taip pat vertina N. Navakas.
Prieš 10 metų tranzito sutartis pasirašyta paskutinę metų dieną. Neatmetama, kad ir šiemet dėl naujos sutarties parašai bus padėti gruodžio 31-ąją.
