Vilniuje statomo daugiafunkcio komplekso stadione iškilo pirmoji tribūna. Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad statybas baigti planuojama 2027 m. Stadione numatoma padidinti ir planuotų vietų skaičių. „Hanner“ vadovas sako, kad stadiono projekto pakeitimai kainuos 5–10 milijonų eurų ir žada, kad tai Vilniui nekainuos.
Pirmoji tribūna
Kranas virš stadiono kelia dar vieną konstrukciją. Susitvarkius su pamatais, Vilniaus daugiafunkcį kompleksą statantys statybininkai jau įrengia tribūnas. Pirmoji – yra.
Didžiausias pokytis – stadiono projektiniai pakeitimai, leidžiantys padidinti vietų skaičių nuo 18 tūkst. iki 19 tūkst. Pasak bendrovės „Hanner“ vadovo A. Avulio, apie 5–10 mln. eurų bus bandoma rasti iš kitų šaltinių arba įmonės nuosavo kapitalo.
„Čia reikia išsitraukti iš savo kišenės kažkam ir paaukoti pinigų dėl geresnio daikto. Jeigu aš nerasiu, kas galėtų prisidėti, tai bus iš „Hanner“. Bet „Hanner“ daro jau labai didelį darbą, manau, kad prikėlė šitą projektą ir kiek čia reikia praeiti kryžiaus kelių“, – statybų aikštelėje teigė A. Avulis.
Vilniaus meras sako, atnaujintam projektui turės pritarti sostinės taryba. Esą pokyčiai nebus iš vilniečių kišenės, todėl kaina lieka ta pati – kiek per 155 mln. eurų.
„Formalūs sutarties pakeitimai turės būti daromi, bet jie bus, kaip minėjau, formalūs – patikslinant specifikacijos tam tikras vietas, leidžiant koncesininkui savo sąskaita įrengti daugiau vietų stadione, didesnę areną pastatant. Finansiniai įsipareigojimai iš savivaldybės ir valstybės pusės niekaip nebus keičiami“, – teigia V. Benkunskas.
Sostinės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis sako, kyla abejonių, ar koncesininkas nesiekia išpešti daugiau laiko, nes patiria nesklandumų. Esą projekto pakeitimai turėtų vėl būti svarstomi iš pradžių Lietuvoje, o vėliau – Europos Komisijoje. Ji buvo pritarusi 18 tūkst. vietų stadionui, ne 19 tūkst. vietų.
„Paskutinį kartą apie metus užtruko Vilniaus miesto savivaldybė su koncesininku, kol gavo tinkamą atsakymą. Grįžtant prie to, kad A. Avulis ir vėl paminėjo, kas trukdo šitam projektui, – dabar jiems netrukdo. Dabar turime situaciją, kai jie patys keisdami taisykles gali įsivelti į nereikalingas procedūras. Aš linkėčiau nedaryti jokių pakeitimų. Visi laukia jau to projekto, kad pasibaigtų. Net kam patinka ir kam nepatinka“, – LRT televizijai komentavo Aleksandras Nemunaitis.
Pasak A. Nemunaičio, Vilniaus taryba dar nebuvo informuota apie pakeitimus. Kyla klausimų dėl koncesininko tikslų, politikas pasigenda skaidrumo.
Pavasarį Seimo Audito komitetas kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl stadiono statybų garantijų užtikrinimo ir liepą sulaukta atsakymo, kad buvo pažeisti skaidrumo principai, kai komplekso koncesininkė buvo „Baltcap“. Tą kartą Vilniaus valdantieji teigė, kad pažeidimai ištaisyti ir neturi jokios įtakos dabar galiojančiai sutarčiai. Penktadienį apžiūrėti statybų darbų pakviestas ir Seimo pirmininkas.
„Vilniaus bendruomenei čia bus labai patrauklus kampas, kur galės ir sporto klubai, ir jaunimas [susitelkti], – čia galėtų būti Vilniaus jaunimui traukos vieta“, – tikino Juozas Olekas.
Kauniečiai komplekso nevaldys
Aiškėja, kad stadione gali įsikurti Vilniaus „Žalgiris“. Pasak A. Avulio, neseniai vadovybę atnaujinęs klubas yra „iniciatyvinėje grupėje“, kur vyksta derybos dėl galimo stadiono operatoriaus. Neoficialiai Vilniaus „Žalgiris“ patvirtina, kad dalyvauja, tačiau situacijos nedetalizuoja. Pasak A. Avulio, pakviesti ir Vilniaus „Ryto“ bei renginių organizavimo atstovai. „Rytui“ aktuali naujoji arena. Renginių organizatoriai turės rasti būdų, kaip visą statomą infrastruktūrą užimti. Atsižvelgus į vilniečių sporto bendruomenės prašymus, atsisakyta minties stadiono valdymą patikėti „Kauno arenai“ t. y. „Žalgirio“ arenos ir Dariaus ir Girėno stadiono operatorei.
„Kodėl čia „Kauno arena“? Todėl, kad jau nuo senų laikų, kai dar „Icor“ norėjo daryti visą kompleksą, jie pasikvietė „Kauno areną“ kaip potencialų operatorių. Nuo to laiko jie čia ir buvo. Kas pasikeitė? Prieš kelis mėnesius Vilniaus sporto bendruomenė išreiškė didelį susirūpinimą, nepasitenkinimą, kad Kaunas čia valdys visą šitą kompleksą. Buvo pagrįsti jų argumentai – „kodėl Kaunas čia uždirbs pinigus ir kur juos dės?“ Atiduos Kaunui. Tai mes išgirdome šiuos argumentus, atsiprašėme „Kauno arenos“ ir Tomo Okmano, kuris ten pagrindinis akcininkas, ir pradėjome dirbti su kitais“, – teigė „Hanner“ vadovas A. Avulis.
Kauno „Žalgirio“ savininkas T. Okmanas bando įsigyti ir Vilniuje esančią „Twinsbet“ areną, kurioje šiuo metu dalį rungtynių žaidžia Vilniaus „Rytas“. Klubas ne kartą teigė, kad, augant „Ryto“ bendruomenei, nauja arena būtų reikalinga. Vilniaus „Ryto“ vadovas Jaroslavas Latušinskis patvirtina, kad derybose yra dalyvaujama.
„Klubo visuotiniame dalininkų susirinkime šių metų spalį buvo nuspręsta įsteigti dukterinę bendrovę, kuri tiesiogiai dalyvautų prižiūrint daugiafunkcinį kompleksą. Šios bendrovės tikslas – telkti kompetencijas, leidžiančias koncentruotis ne tik į krepšinio rungtynių ar vaikų treniruočių proceso organizavimą, bet ir į visos infrastruktūros priežiūrą bei jos įveiklinimą“, – atsiųstame komentare teigia Vilniaus „Ryto“ vadovas J. Latušinskis.
Pagal turimą informaciją daugiafunkciame komplekse numatomos arenos dydis galėtų augti nuo 5 iki bent 7 tūkst. vietų. Būtent dėl tokio pokyčio neprieštaravo Europos Komisija.
„Kadangi sprendimą dėl arenos vietų skaičiaus priima koncesininkas, vadovaudamasis koncesijos sutarties nuostatomis, šį klausimą būtų tikslinga adresuoti ne klubui. Vis dėlto svarbu paminėti, kad, remiantis mūsų skaičiavimais, didesnis arenos vietų skaičius didina arenos patrauklumą ne tik kaip sporto, bet ir kaip komercinio objekto. Kitaip tariant, didesnė arena suteiktų daugiau galimybių operatoriui pritraukti komercinius renginius ir koncertus, taip didinant arenos pajamingumą bei pelningumą“, – teigia Vilniaus „Ryto“ vadovas.
