Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia projektus, kurie turėtų padėti kovoti su kontrabandiniais balionais. Tarp jų – balionų numušimas lazeriais, perimantieji dronai ir dirižablių sistema.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) dar spalio 27 d. paskelbė 1 mln. eurų vertės programą, kurios tikslas – rasti sprendimą, kaip kovoti su į Lietuvą skrendančiais kontrabandininkų balionais.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Pirmąjį konkurso etapą laimėjo „IT logika“, „Teltonika EMS“ ir „Dangaus šviesos“.
- Tarp pasiūlytų sprendimų – balionų numušimas lazeriais, perimantieji dronai ir dirižablių sistema.
- Įmonėms bus išmokėta po 100 tūkst. eurų pirmuoju etapu.
- Planuojama, kad jau vasarį bus sukurtas veikiantis prototipas, kuris bus testuojamas, o vėliau valstybė įsigis vieną sprendimą.
Taip pat skaitykite
Pirmadienį ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pranešė, kad iš viso konkurse dalyvavo 35 įmonės.
Iš jų atrinktos trys įmonės: „IT logika“, „Teltonika EMS“ ir „Dangaus šviesos“. Pirmuoju etapu joms bus išmokėti prizai po 100 tūkst. eurų, antruoju – skelbiamas kvietimas toliau vystyti idėjas.
Pasak ministro, su įmonėmis vyks tolimesnės konsultacijos, kokių priemonių reikia, kad jos galėtų toliau sparčiai vystyti pasiūlytus sprendimus. Atsižvelgiant į įmonių išsakytus poreikius, bus paskelbtas antrasis kvietimas.
„Tikimės, kad jau vasarį turėsime veikiantį prototipą“, – sakė E. Grikšas.
Ministro teigimu, bus vykdomi testavimai ir iš pristatytų trijų idėjų pasirinktas vienas sprendimas, kurį vėliau įsigis valstybė.
„Mūsų esminė užduotis – turėti veikiantį vieną produktą, integruotą į sistemą“, – pridūrė E. Grikšas.
Siūlomi sprendimai
„IT logika“ vadovas Linas Gelažanskas pažymėjo, kad sprendimas kuriamas bendradarbiaujant kartu su Vilniaus universitetu, „Integrated Optics“ ir „Arx Polaris“. Jo teigimu, minimi subjektai kurtų išmaniąją oro erdvės apsaugos sistemą (IOEAS), kurios pagrindas – fiksuoto sparno orlaiviai, galintys operuoti dideliame aukštyje, ir greiti žemo aukščio orlaiviai.
Integruotas lazerinis-optinis sensorius leistų surasti ir atpažinti taikinius bet kuriuo paros metu, o didelės galios lazeris įgalintų saugiai numušti daugelį balionų to paties skrydžio metu. Objektų trajektorijos prognozė ir atpažinimas būtų atliekami pasitelkiant dirbtinio intelekto algoritmus. Informacija realiu laiku būtų pateikiama iš DBOX dronų bazinių stočių, radarų ir kitų geografiškai paskirstytų sensorių.
Tarp geriausią sprendimą pasiūliusių pateko „Teltonika EMS“ – tai „ADV Defense“, „Quantum Systems“ ir „Defsecintel“ konsorciumas, Lietuvai kursiantis autonominę oro erdvės ir sienos stebėjimo ir apsaugos sistemą, kuri visą parą visomis savaitės dienomis aptiktų ir identifikuotų oro grėsmes – balionus ir dronus, o, esant poreikiui, galėtų naikinti taikinį. Naudodama Lietuvos gamybos perėmimo dronus, ši sistema sujungtų sensorius, bepiločio orlaivio ir valdymo centrus į vieną operacinį vaizdą, kuris palaipsniui būtų perduodamas Lietuvos institucijoms.
„Sprendimas visų pirma remiasi aptikimu. Jo paruoštumas siekia apie 80 proc. Sprendimas ištestuotas, veikia, balionus matome. Kitas klausimas yra naikinimas ir užkardymas, kaip tai turėtų veikti“, – pažymėjome „Quantum Systems“ atstovas Donatas Sirgedas.
Įmonės „Dangaus šviesos“ atstovaujamas konsorciumas kurtų dirižablinę oro balionų intercepcijos sistemą DOBIS. Konsorciumo atstovas Dominykas Milašius teigė, kad ši sistema integruoja skirtingas technologijas saugiai nuleisti nelegalius balionus.
„Mūsų konsorciumas surinko penkias itin geras komandas, turinčias kompleksiškų misijų inžinerijos ir vadybos pajėgumus. Mūsų konsorciumo nariai veikia nuo saugumo infrastruktūros iki Ukrainos fronto ir kosmoso.
Siekiame integracijos su egzistuojančiais krašto apsaugos sprendimais, radarų duomenimis bei testavimo infrastruktūra. (...) Prie panašių sprendimų šiuo metu dirba ir JAV karinės jūrų pajėgos, todėl turime neblogus pavyzdžius, su kuriais galime lygintis“, – teigė D. Milašius.
Dėl iš Baltarusijos į Lietuvą leidžiamų kontrabandinių balionų Vilniaus oro uostas buvo uždarytas daugiau nei 10 kartų, dėl to nepatogumų patyrė dešimtys tūkstančių keleivių.
Sostinės oro uoste laikinai orlaivių eismas buvo sustabdytas ir naktį iš penktadienio į šeštadienį bei naktį iš sekmadienio į pirmadienį.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka bei pastebi, jog jie specialiai leidžiami į pavojingas aviacijai zonas.
Lietuva pasienyje su Baltarusija dislokavo oro gynybos bataliono padalinį, taip pat išbando technologines naujoves, siekiant numušti tiek dronus, tiek balionus, tačiau kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras BNS lapkritį teigė negalintis atsakyti, ar kariuomenė yra numušusi nors vieną balioną.
