Anksčiau itin opia problema tapęs įprotis artimiesiems švenčių proga dovanoti gyvūną pamažu nyksta – gyvūnų globėjai džiaugiasi, kad nemokamų dovanų prieš Kalėdas gyventojai į prieglaudas užsuka vis rečiau. Tačiau noras pigiai nusipirkti veislinį gyvūną niekur nedingo, todėl gyvūnų gerovės sąskaita klestinčių daugintojų šalyje yra vis dar apstu. Specialistai atviri – pirkdami tokį keturkojį ne tik palaikote juos išnaudojančius, tačiau taip pat rizikuojate įsigyti „katę maiše“.
Ieško pigių gyvūnų
Su portalu LRT.lt kalbėjusi gyvūnų namų UAB „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė teigė, kad pastaraisiais metais supratimas apie atsakomybę už gyvūno gerovę keičiasi ir kalėdinėmis dovanomis keturkojai tampa vis rečiau.
„Labai retas žmogus užklysta į prieglaudą ieškodamas nemokamos dovanos po eglute“, – kalbėjo gyvūnų globos namų vadovė.
Visgi, jos teigimu, šalyje vis dar apstu gyvūnų gerovę liečiančių problemų, o viena jų – gyvūnų daugintojai, prie kurių klestėjimo svariai prisideda ir neefektyvūs atsakingų institucijų kontrolės mechanizmai, o taip pat ir gyventojų noras pigiai įsigyti veislinį gyvūną.
„Žmonės kartais parašo, kad nori priglausti mažo ūgio šuniuką ar kačiuką, mes nusiunčiame nuotraukų, o jie sako ne, mes norime, kad būtų panašus į veislinį, pavyzdžiui, Jorkšyro terjerą. Tuomet nusiunčiame Lietuvos kinologų draugijoje registruotus šios šunų veislės veisėjų kontaktus, o žmonės sako, kad norime paimti pigiau, gal pažįstame, kas veistų be veislės dokumentų“, – apie žmonių nesupratimą kalbėjo J. Gustaitienė.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nors situacija gerėja, gyvūnų gerovės problemų šalyje yra vis dar daug, o viena jų – daugintojai.
- Pasak gyvūnų globos specialistų, prie šios problemos svariai prisideda gyventojų noras pigiau įsigyti veislinį gyvūną.
- VMVT teigia, jog nelegalių daugintojų Lietuvoje fiksuojama mažiau, o didžiausia problema – gyvūnų kaupikai.
- Įsigiję gyvūną iš daugintojų, žmonės ne tik rizikuoja įsigyti sudėtingų elgesio problemų turintį gyvūną, tačiau taip pat prisideda ir prie gyvūnų gerovės sąskaita klestinčių verslų.
Ji pridūrė – kai į prieglaudą patenka gyvūnas, panašus į vieną ar kitą veislę, dėl galimybės jį priglausti kartais kreipiasi net keli tūkstančiai žmonių, tačiau pasiūlius įsigyti kitą panašaus dydžio ar charakterio gyvūną, žmonės įsižeidžia, mat pasiūlytasis nėra panašus į veislinį.
„Lygiai taip pat, kai paimame gyvūnus iš daugyklų, žmonės rašo, ar gali stoti į eilę ir įsigyti gyvūną. Tai gali suprasti, kad žmonės pirktų ir iš tos daugyklos, mokėtų kelis šimtus eurų“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
J. Gustaitienė kalbėjo, kad iš daugyklų į prieglaudas vis dar patenka daugybė keturkojų, o, norėdama iliustruoti situacijos mastą, pašnekovė pateikė statistiką: per metus iš „Nuaro“ į naujus namus vidutiniškai iškeliauja apie 1,5 tūkst. gyvūnų – nė vienas iš jų neturi kilmės dokumentų, vos vienas kitas būna ženklintas, nors to ir reikalauja įstatymas.
Pasak jos, tokie gyvūnai iš niekur neatsiranda.
„Kai mes pradėsime daiktus vadinti tikraisiais vardais – kas yra veisėjas, o kas yra daugintojas, nesvarbu, kad veterinarijos tarnyboje jis pasižymėjo varnelę, nors ir neatitinka tam tikrų reikalavimų, tada situacija pasikeis. <...> Susiduriame su tuo kas dieną, kai institucijos važiuoja konfiskuoti gyvūnų. Vargstame, kartais turime paimti labai didelį kiekį gyvūnų. Pavyzdžiui, parsivežus 40 belgų aviganių, kurie yra dideli šunys, ir dažniausiai iš daugyklų jie atvyksta nesocializuoti, suvargę – jiems reikia skirti labai daug dėmesio“, – apie gyvūnų globos namų darbuotojų kasdienybę kalbėjo jų vadovė.
Kai kurios bėdos – neįveikiamos
Neseniai socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame specialistė dalijasi įžvalgomis apie be dokumentų parduodamus šuniukus, kurie dažniausiai būna laikomi neetiškomis, o kartais net žiauriomis sąlygomis. Tokio gyvūno pirkimas, pasak vaizdo įrašo autorės, tik prisideda prie Lietuvoje vis dar veikiančių nelegalių daugyklų skatinimo.
Tačiau bėda yra daug gilesnė – net ir iš pirmo žvilgsnio tvarkingose veisyklose gimę šuniukai gali būti patyrę ankstyvų stresinių situacijų, jiems gali trūkti socializacijos ar dėmesio, o tai vėliau pasireiškia įvairiomis elgesio problemomis.
„Norėčiau galėti pasakyti, kad tik šunys be dokumentų yra probleminiai. Labai daug šunų su dokumentais taip pat turi labai didelių bėdų. Turbūt, jei dabar prisėsčiau ir suskaičiuočiau, kurių daugiau, greičiausiai, tas skaičius būtų lygus“, – portalui LRT.lt kalbėjo minėto vaizdo įrašo autorė, dresuotoja ir prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ šunų elgsenos specialistė Ema Macevičė.
Specialistė išskyrė, kad bene didžiausia elgesio bėda – stipri gyvūno baimė, pavyzdžiui, aplinkos, garsų, svetimų žmonių, kartais net savo šeimininkų. Pasak jos, dažnu atveju šį faktorių lemia genetika.
„Neseniai dirbau su šuniuku, kuris turėjo dokumentus, žmogus ieškojo veislyno, norėjo mažos veislės šuns. Šuniuką jis pas mane atvedė, kai keturkojui buvo gal 4–5 mėnesiai, o šis iškart puolė labai intensyviai loti ant manęs, šeimininkė vos spėjo nusegti pavadėlį, šuo iškart bėgo „segti“ man į kojas, nors aš sėdėjau vietoje ir nieko nedariau. Pradirbome gal tris pamokas, progreso nėra. <...> Tokia didelė šuniuko baimė, kad jis net būdamas toks mažas bėga pulti už save didesnio, rodo, kad užaugęs jis, jei su juo nebus dirbama, greičiausiai kąs“, – kalbėjo E. Macevičė.
Pasak jos, tokiais ir panašiais atvejais, mažai tikėtina, kad net ir su dresūra gyvūnas taps visiškai socialus ir mylės visą pasaulį, net jei jo veislei ir būtų būdingas itin draugiškas charakteris.
„Kita istorija – su dokumentų neturinčia amerikiečių akita. Šeimininkai atėjo, kai šuniukui buvo 3 mėnesiai, jis stovėjo kampe, drebėjo ir urzgė – iš esmės man „grasino“, nes labai manęs bijojo. Paklausiau žmonių, kaip šuniukas atrodė, kai šie jį nusipirko – jis stovėjo kampe, lojo, buvo išskirtinis ir dėl to jo užsinorėjo, nes pagailo. Nors dažnai žmonės pasiduoda emocijoms ir išsirenka labiausiai lojantį, urzgiantį, atsitraukinėjantį šuniuką, dažnu atveju tai reiškia, kad jie išsirinko problematiškiausią augintinį. Jei jis jau 3 mėnesių urzgia ir pyksta, kai jis užaugs, o užaugs didelis, galima turėti labai daug bėdų“, – patirtimi dalijosi specialistė.
Dar viena bėda – dėl blogos patirties ar apskritai jokios patirties neturėjimo lemtas didelis gyvūno reaktyvumas. Tiesa, jei toks gyvūno elgesys nėra nulemtas baimės, jį galima kone visiškai pakeisti dresuojant.
Kokius namų darbus paruošti?
Svajojantiems nusipirkti veislinį šuniuką, E. Macevičė pirmiausia patarė atlikti itin kruopščią paiešką: susirasti kuo daugiau veislynų, nuvykti į vietą, pabendrauti ir susipažinti su veisėjais, susisiekti su anksčiau pirktų gyvūnėlių šeimininkais – visa tai tam, kad pavyktų susidaryti kuo aiškesnį vaizdą apie kiekvieną veisėją.
Specialistė patarė pasitarti su ir specialistais – veterinarijos klinikų darbuotojais, dresuotojais. Pasak jos, šie žmonės kasdien susiduria su įvairiomis veislėmis, dažnai yra dirbę su keliais iš to paties veislyno paimtais šunimis.
Taip pat vertėtų pasidomėti, ar šuniukų tėvams atlikti privalomi ir rekomenduojami tyrimai – kai kurių veislių keturkojai yra linkę į specifines bėdas, tad reikia atlikti tyrimus, siekiant išsiaiškinti, ar kergiami šunys neturi sveikatos bėdų. Kai kurioms veislėms šie tyrimai yra privalomi norint šunis veisti. Dresuotoja pabrėžė, jog atsakingi veisėjai dažnai padaro ne tik privalomus, bet ir rekomenduojamus tyrimus tam, kad gyvūnas gyventų kuo gražesnį gyvenimą.
Ji pridūrė, jog taip pat svarbu pamatyti, kaip šuniuko tėvai elgiasi skirtingose situacijose – net jei atrodo, kad namų aplinkoje jie itin draugiški, vertėtų pamatyti, kaip jie elgiasi pasivaikščiojimo metu, išgirdę didelį garsą, pamatęs didelių gabaritų automobilį ir panašiai. Jei gyvūnas puola į paniką, didelė tikimybė, kad šias savybes bus paveldėjęs ir šuniukas.
Dėmesį vertėtų atkreipti ir į veisėjų komunikaciją – atsakingi verslai norės įsitikinti, kad gyvūnas tikrai pateks į geras rankas, tad norės išsiaiškinti ne tik, kur gyvenate, bet taip pat, kaip praleidžiate laisvalaikį, kitus klausimus.
Dar vienas aspektas – vadų skaičius.
„Jokiai kalei nėra sveika atsivesti šuniukų du kartus per metus. Nors jos rujoja du kartus, tai yra kalytės alinimas“, – pabrėžė E. Macevičė.
Specialistės išskyrė ir skirtingų veislių veislyne skaičių.
„Manau, kad, kai veisiama daug skirtingų veislių, tai jau irgi savotiškai reiškia, kad tai nėra atsakingas veislynas“, – kalbėjo pašnekovė.
Naujieji šeimininkai turėtų pasidomėti ir tai, kokiomis sąlygomis šuniukas gyveno veislyne, kaip su juo dirbo veisėjai, mat pirmoji socializacija vyksta ne su naujaisiais šeimininkais dresūros kabinete, bet dar veislyne.
„Jeigu veislynas veisia šunis su dokumentais, bet juos laiko voljere, šuniukai nieko daugiau nemato – kiek šansų, kad atvykęs į naujus namus ar butą jis suvoks, kad saugi aplinka egzistuoja, kad reikalus reikia daryti lauke – juk gyvenant voljere viską ten ir atlikdavo“, – teigė dresuotoja.
Didžiausia problema – kaupikai
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, Lietuvoje vis dar susiduriama su įvairiais iššūkiais, susijusiais su gyvūnų augintinių veisimu ir prekyba: šalyje yra registruotų veisėjų, kurie veisia mišrūnus, taip pat pasitaiko nelegaliai veiklą vykdančių asmenų, orientuotų į populiarias veisles. Vis dar fiksuojamas nelegalus gyvūnų augintinių importas iš trečiųjų šalių, o kai kurie asmenys įsiveža kupiruotus gyvūnus, nepaisydami galiojančių draudimų. Perpildyti išlieka gyvūnų globos namai.
VMVT pasidalinta statistika atskleidžia, jog nelegalių daugintojų šalyje kasmet fiksuojama mažiau: 2021 m. nustatyta 10 nelegalių daugintojų, konfiskuoti 165 gyvūnai, 2022 m. nustatyti 28 nelegalūs daugintojai, konfiskuoti 175 gyvūnai, 2023 m. nustatyti 8 nelegalūs daugintojai, konfiskuota 80 gyvūnų, 2024 m. nustatyti 4 nelegalūs daugintojai, konfiskuoti 53 gyvūnai, šiemet nustatyti 2 nelegalūs daugintojai, konfiskuota 12 gyvūnų.
Tuo tarpu registruotų gyvūnų augintinių veisėjų patikrinimų metu daugiausia pažeidimų nustatoma dėl augintinių ženklinimo ir registravimo – 41 proc. pažeidimų, dėl privalomos vakcinacijos nuo pasiutligės – 20 proc.
Visgi didžiausia problema, anot tarnybos specialistų, pastaraisiais metais tapo vadinamieji gyvūnų kaupikai.
„Tai dažniausiai fiziniai asmenys, gyvenantys prastomis, asocialiomis sąlygomis, kurie laiko nekastruotus, neženklintus, nevakcinuotus šunis ir kates labai netinkamomis sąlygomis“, – aiškino VMVT.
VMVT atstovai taip pat teigė, jog pirkėjų įpročiai keičiasi lėtai – nors pasitaiko ir itin atsakingai augintinį besirenkančių šeimininkų, kurie atsižvelgia ne tik į kainą, bet ir į kokybę bei kitus aspektus, visgi pigių, bet kokiomis sąlygomis veistų, laikomų ar transportuojamų gyvūnų augintinių paklausa vis dar nemažėja.
„Gyvūnų įsigijimo įpročiai keičiasi lėtai – sprendimai dažnai priimami skubotai, siekiant mažesnės kainos, neįvertinant veislės kokybės ar kilmės dokumentų, nesidomint laikymo ir veisimo sąlygomis. Kai kurie asmenys vengia atsakomybės už gyvūno priežiūrą ir, susidūrę su nepatogumais, palieka augintinius jau ir taip perpildytuose globos namuose“, – komentavo VMVT.
