Pastarųjų metų atlyginimų šuolis, kurį labiausiai lėmė didelė infliacija ar pandemija, slūgsta. Darbo rinkos tyrimus atliekančių įmonių duomenimis, jei iki šiol algos kasmet kildavo dviženkliu skaičiumi, kitąmet darbdaviai jas kels 5-8 proc. Kiek sparčiau algos augs viešojo sektoriaus darbuotojams.
Ponia Irotė pensininkė, tačiau prie pensijos nori prisidurti, todėl dirba kasininke. Sako, atlyginimas tenkina, nors pripažįsta – būtų gerai, jei kitąmet kiek pakiltų.
„Na nežinau, gal jeigu dirbsiu tai ir sulauksiu, o jeigu ne – tai ir nesulauksiu augimo“, – LRT televizijai kalbėjo moteris.
Darbdaviai augimą stabdo
„Norfos“ vadovas Dainius Dundulis pripažįsta – atlyginimai kitąmet augs nebe taip sparčiai.
„Žinoma, maloniau, kai algos kyla. Faktas, norėčiau tikrai, kad tas tempas nemažėtų, bet stebint ekonomiką, galvoju, kad maksimumas, kas galėtų kitais metais būti – 5 proc. Daugiau to kilimo greičiausiai nebus. Ir tai bus gerai, kad tie 5 proc. būtų“, – teigė prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis.
Augimą pristabdo ir telekomunikacijų įmonės, nors konkurencija dėl darbuotojų vis dar didelė.
„Ir anksčiau tokio didelio algų augimo mes neplanavome. Labiau išorinės krizės, spaudimas rinkoje mus spaudė atlyginimus kelti, nes mes kovojame dėl talentų ne tik su tiesioginiais konkurentais, bet ir su daugybe kitų vadinamų baltųjų apykaklių sektorių“, – kalbėjo „Bitė Lietuva“ atstovas Jaunius Špakauskas.
Tokias tendencijas rodo ir analitikų duomenys. Jei pastaraisiais metais darbuotojai priprato prie dviženklio algų kilimo, jau šių metų skaičiai rodo – augimas išsikvėpė.
„Tikrai nedviženklis skaičius turėtų būti. Na, aišku, žiūrėsime, ar iš užančio neišsitrauks mūsų valstybė kokių kitų aplinkybių, kas galėtų pakeisti, bet šiaip orientacinis skaičius apie 7,5–8 proc.“, – „Figure Baltic Advisory“ atlygio ekspertas Povilas Blusius.
Panašius duomenis pateikia ir Lietuvos bankas, skaičiuojantis, kad šiemet algos augs apie 8 proc., kitąmet jos gali ūgtelėti beveik 9 proc., o 2027-aisiais – apie 7 proc.
Pasak LB, pasikeitė algas auginę veiksniai, sulėtėjo pramonė. Statybų, transporto, gamybos sektoriai kenčia dėl kylančių žaliavų kainų, trūkinėjančių logistinių grandinių.
„Matėme, kaip 2022 m. geopolitinei situacijai užaštrėjus, karui prasidėjus, šoktelėjo žaliavų kainos, infliacija ir pas mus pasiekė 20 proc. Tai tais metais statistiškai fiksuojamas didžiausias ir atlygių augimas. Verslai nespėjo išsigąsti, inercija išliko, atlyginimai kilo“, – svarstė „Noriu personalo sprendimų grupės“ direktorė Palmira Sirusienė.
Kėlimas galėtų atsisukti bumerangu
Atlygio ekspertai pripažįsta, algas darbdaviai planavo kelti dar mažiau, maždaug 5 proc., ar net augimą laikinai stabdyti, tačiau skaičius pakoregavo vyriausybės sprendimas 115 eurų didinti minimalų atlyginimą, kitąmet jis sieks 846 eurus „į rankas“. Šiek tiek sparčiau augs viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
„Viešajam sektoriui atlyginimai gal šiek tiek atsilikdavo nuo verslo, nes, tarkime, kada viešas sektorius pageidaudavo pritraukti kandidatų iš verslo aplinkos, tai buvo pakankamai sudėtinga, nes prasilenkimas didelis“, – kalbėjo P. Sirusienė.
Tačiau pastebi – sulėtėjęs atlyginimų augimas atitinka ekonomikos augimą ir kitus veiksnius, mat per spartus darbo užmokesčio kėlimas galėtų atsisukti bumerangu.
„Lietuvai ir mums visiems piliečiams tikrai yra ir naudinga ilgalaikėje perspektyvoje gauti tų investicijų į šalį, sulaukti naujų darbdavių, čia, kurie bent laikinai sukelia visus ant kojų, ir mes kaip darbuotojai tuo džiaugiamės. Ir jei ilgainiui tuos atlyginimus labai stipriai pumpuosime į viršų, tai, natūralu, kad matysime, ne į Lietuvą ateinančias įmones, o keliančias savo operacijas į kitas šalis“, – apie galimus scenarijus kalbėjo P. Blusius.
Ir toliau populiarios išliks darbuotojams siūlomos papildomos naudos, pavyzdžiui, sveikatos draudimas ar nemokamas maitinimas, tačiau, kaip rodo tyrimai, atlyginimo dydis darbuotojams išlieka pagrindinis prioritetas.
