Lietuva tikrai netoleruos kontrabandinių balionų skraidymo, o Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi juos numušti, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tokių priemonių taip pat turime. Taip, egzistuoja tam tikri apribojimai. Galbūt šiandien detaliau kalbėti apie tai nėra prasmės, nes kol kas neturime naujų oro balionų atvejų, tačiau Lietuvos kariuomenė turi instrukcijas tai daryti“, – antradienį spaudos konferencijoje po tarpinstitucinio pasitarimo sakė jis.
LRT.lt primena, kad Vilniaus oro uostas praėjusią savaitę dėl iš Baltarusijos atskridusių kontrabandinių balionų buvo uždarytas keturis kartus. Naktį iš penktadienio į šeštadienį dėl to buvo uždarytas ir Kauno oro uostas.
Iš viso paveikta maždaug 140 skrydžių ir per 20 tūkst. keleivių.
Pirmadienį Lietuvos nacionalinio saugumo komisija nusprendė neribotam laikui nutraukti pasienyje su Baltarusija veikusio Šalčininkų punkto darbą, o per Medininkų punktą sieną kirsti nuo šiol leidžiama tik kelių kategorijų asmenims.
G. Nausėdos teigimu, balionų tranzitas per Lietuvą nėra naujas dalykas.
„Matome, kad oro erdvės pažeidimų daugėja. Kai kam gali susidaryti įspūdis, kad oro balionų tranzito anksčiau nebuvo. Šitaip teigti būtų didelė klaida.
Mūsų detekcinės priemonės, mūsų pasirengimas stebėti oro erdvę yra kokybiškai kur kas geresnis dėl to, kad turime įsigiję papildomų pajėgumų. Šiandien matome gana tiksliai viską, kas vyksta ne tik mūsų oro erdvėje, bet ir pradedant kilti oro balionams dar Baltarusijos teritorijoje“, – sakė jis.
Teisingas sprendimas
Pasak G. Nausėdos, Vyriausybės sprendimas dėl pasienio perėjimo punktų uždarymo neribotam laikui yra teisingas.
„Šiandienis Aliaksandro Lukašenkos kreipimasis ir mėginimas atsiprašinėti yra aiškus indikatorius, kad skauda, kad į tai reaguojama. Norisi, kad skaudėtų daugiau. Kad ši kaimyninė valstybė labai gerai suprastų, jog visi veiksmai, nukreipti prieš Lietuvą, turės atoveiksmį“, – sakė prezidentas.
Lukašenkos kreipimasis ir mėginimas atsiprašinėti yra aiškus indikatorius, kad skauda, kad į tai reaguojama.
G. Nausėda
G. Nausėda neatmetė galimybės taikyti ir kitas poveikio priemones.
„Kaip antai Baltarusijos prekių tranzito geležinkeliu užkardymas arba ribojimas. Čia nekalbame apie Rusijos tranzitą į Kaliningrado sritį. Tai yra sureguliuota tarptautiniais susitarimais ir Lietuvos įsipareigojimais.
Taip pat darysime viską, kad ant derybų stalo grįžtų diskusija apie tai, kad sankcijos Rusijai ir Baltarusijai turi būti suvienodintos ir taikomos veidrodiniu principu. Tikimės kur kas didesnio partnerių supratimo“, – sakė jis.
Uždirbami dideli pinigai
G. Nausėda teigė, kad šie oro balionai „nėra apie kontrabandą“.
„Kontrabanda šiuo atveju yra tik potekstė arba priemonė hibridinei atakai prieš Lietuvą. Turime labai daug įrodymų, tiek tiesioginių, tiek netiesioginių, kad tai yra sąmoningas veiksmas, siekiant destabilizuoti Lietuvos situaciją.
Pirmiausia turime suprasti, kad Baltarusijoje niekas atsitiktinai nevyksta (...). Baltarusijoje netgi ir virtuvėje kalbėdamas blogai apie valdžią gali būti išgirstas, tai ką jau kalbėti apie tokio pobūdžio veiklą“, – sakė prezidentas.
Dėl to, pasak jo, visiškai akivaizdu, kad specialiosios institucijos – KGB – dalyvauja realizuojant cigaretes gaminančių kompanijų produkciją.
„Dalis yra oficiali, dalis yra skirta nelegaliai rinkai. Iš kiekvieno kontrabandinio cigarečių pakelio yra uždirbami dideli pinigai. Remiantis tam tikrais stebėjimais, galima teigti, kad Lietuvoje apie ketvirtadalis parduodamų cigarečių yra kontrabandinės, o iš vieno pakelio uždirbami 3–4 eurai.
Žinoma, tos kontrabandinės cigaretės yra realizuojamos ne tik Lietuvoje – ir kitose Europos Sąjungos šalyse, net ir Rusijoje. Bet tai yra kontrabanda, kuri skirta režimui išlaikyti, jam finansuoti. Todėl režimas yra suinteresuotas ja“, – aiškino G. Nausėda.
Dirba su partneriais
Prezidentas taip pat teigė, kad Lietuva šiuo klausimu dirba ir tarptautinėje erdvėje.
„Labai svarbu, kad tai nebūtų tik Lietuvos problema. Kovojimas su balionų skraidymu, kėlimas mūsų oro aviacijos saugumui – tai turi tapti visos Europos problema ir tai jau tampa Europos Sąjungos prioritetu. Vakar susilaukėme ir Europos Komisijos prezidentės Ursulos von der Leyen kreipimosi, ir Europos Vadovų Tarybos prezidento Antonio Costos kreipimosi, kuriuose išreiškiamas visiškas solidarumas su Lietuva.
Šitas solidarumas yra ne tik deklaracija, bet ir garantija, kad naujosios ES iniciatyvos „Rytinio flango sargyba“ ir „Dronų siena“ bus skirtos Lietuvos oro erdvės saugumui stiprinti“, – dėstė prezidentas.
Jis pridūrė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra informuotos apie šią hibridinę ataką.
„Tikrai tikimės sulaukti savo didžiojo sąjungininko reakcijos. Taip negali būti, kad Baltarusijos režimas deklaruoja arba vaidina, kad ketina atšildyti savo santykius su Vakarais, bet tuo pačiu metu stengiasi destabilizuoti kaimyninę valstybę – Lietuvą“, – nurodė G. Nausėda.
Kontrabandos užkardymas
Prezidentas teigė, kad toliau bus kovojama su kontrabandos problema.
„Siekiant šio tikslo gimsta teisėkūros iniciatyvos, kurios pirmiausia bus siejamos su tuo, kad kontrabanda, kuri sukelia pavojų oro aviacijos saugumui, negali būti vertinama kažkokiomis nedidelėmis administracinėmis baudomis. Tai turi būti vertinama laisvės atėmimu.
Tačiau reikia suvokti, kad pavojus oro aviacijos saugumui gali kilti ir dėl kitokių priežasčių, nebūtinai tik dėl oro balionų skraidymo. Čia turėtų būti taikomas universalios atsakomybės principas – nesvarbu, kokia priežastis, veiksmai, kurie sukelia pavojų saugiai aviacijai, turi būti vertinami itin griežtai“, – sakė jis.
Lietuva neatmeta galimybės kreiptis į tarptautinį arbitražą ir iškelti bylą prieš Baltarusiją.
G. Nausėda
Be to, jis pridūrė, kad jeigu ši veikla nesiliaus, Lietuva neatmeta galimybės kreiptis į tarptautinį arbitražą ir iškelti bylą prieš Baltarusiją.
„Lietuva gali kreiptis susumuodama visus tuos nuostolius, kuriuos Baltarusijos veikla padarys per šitą nustatytą laikotarpį“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda pabrėžė, kad kontrabandinių cigarečių pirkėjai finansuoja represinį A. Lukašenkos režimą.
„Šitas signalas galėtų būti pasiųstas labai aiškiai“, – nurodė jis.
Antradienio pasitarime dalyvavo premjerė Inga Ruginienė, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, susisiekimo ministras Juras Taminskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Valstybės saugumo departamento direktorius Remigijus Bridikis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Antanas Montvydas, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Mindaugas Mažonas.
