Per metus, kai gynybai galima ir skolinti, ir aukoti, gynybos fondą gyventojai iš viso papildė 130 mln. eurų. Skolinančių yra daugiau, nei fondui aukojančių. Nors buvo skeptiškų prognozių, kad už 2 proc. metinių palūkanų neapsimokės pirkti gynybos obligacijų, jų leidžiama jau trylikta emisija. Dalis valdančiųjų prognozuoja, kad kitąmet savanoriški pervedimai ir investicijos į gynybos fondą išaugs – nubyrės iš to, ką žmonės atsiims iš privačių pensijų fondų
Ginklu savo šalį gintų 5 iš 10, taikiai priešintųsi – 6 iš 10. Tokį gyventojų nusiteikimą parodė Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva atlikta apklausa. Metus yra galimybė meilę šaliai pademonstruoti pinigais – gynybai galima ir paskolinti, ir paaukoti.
Dar konservatorių žadėta patogi programėlė savanoriškoms įmokoms taip ir neatsirado. Nuspręsta, kad geriau puslapis gynybosfondas.lt, per kurį galima ir aukoti, ir investuoti į obligacijas.
Pasikeitusiai valdžiai tokia forma kol kas tinka.
„Mes jį reklamavome, prieigos yra įvairios, kuo patogiau žmogui. Aišku, reikia įdėti pastangų, populiarinant šitą idėją“, – sako Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Buvęs krašto apsaugos ministras sako ir pats aukojęs gynybai.
Bendra Lietuvos gyventojų savanoriškų įmokų suma – 184 tūkst. eurų. Anot L. Kasčiūno, tai nėra itin daug, bet rodo žmonių patriotiškumą, bet rodo žmonių patriotiškumą ir, anot socialdemokratės Birutės Vėsaitės, tam tikrą ramybę.
„Kukli suma. Aš manyčiau, jeigu tos grėsmės didėtų, tai, ko gero, ir tų aukojamų sumų kiekis didėtų“, – svarsto ji.
„Mūsų gyventojai racionalūs, ekonomiškai pamatuoja. Aukojimas yra vienas dalykas, o kai yra finansinė grąža, gynybos obligacijos patrauklesnės“, – įsitikinusi Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vadovė Rasa Kavolytė.
Vyriausybės taupymo lakštus pervadinus į gynybos obligacijas, skeptikai sakė – niekas jų nepirks, nes pavadinimas asocijuojasi su karu. Bet jau išleista 12 emisijų.
Žmonės ir verslas obligacijų įsigijo už 129 milijonus eurų.
Finansų ministerija susidomėjimą obligacijomis sieja su indėlių palūkanų mažėjimu: už metinį indėlį bankai dabar moka mažiau nei 3 proc. palūkanų, kai kas vos 1,5 proc., o skolinant gynybai metinės palūkanos siekia 2 proc.
„Gynybos obligacijų patrauklumas, matyt, priklauso nuo keleto dalykų. Tai, be abejo, finansinis patrauklumas yra labai svarbu. Ir, kintant palūkanų normoms, kurias moka komerciniai bankai už indėlius, gynybos obligacijų patrauklumas išaugo“, – sako R. Kavolytė.
„Atsimenu, tokia diskusija buvo dėl to, ar tie 2 proc. yra pakankamos palūkanos. Na, bet vis tiek, gynyba yra patriotizmas. Tai manėm, kad čia ne dėl pinigų žmonės pirktų obligacijas“, – priduria L. Kasčiūnas.
Šiuo metu kaip tik platinama 13-oji obligacijų emisija. Valdantieji tikisi, kad obligacijų populiarumas dar didės, ypač kitąmet, kai žmonėms atsiras laisvų pinigų, atsiėmus privačiuose pensijų fonduose kauptas lėšas.
B. Vėsaitė sako, kad pinigų pliūpsnis nebus gerai – didins infliaciją. Bet svarsto, kad dalis atsiimtų santaupų atiteks gynybai.
„Manau, kad labiausiai patriotiškai nusiteikę žmonės taip ir darys – įsigys gynybos obligacijas arba aukos šitam fondui“, – teigia ji.
Tie, kas obligacijų jau pirko, netrukus sulauks grąžos. Šį mėnesį – lygiai metai, kai išplatinta pirmoji emisija. Tuoj ji bus išpirkta.
„Į jų sąskaitas grįš, iš kurių buvo įsigyta. Grįš lėšos, kurios buvo investuotos. Plius palūkanos“, – sako R. Kavolytė.
Dabar obligacijas platina du bankai, Valstybės iždo departamento vadovė sako, kad tuoj pradės platinti trečias.
Bet, prasitaria, gali mažėti už obligacijas mokamos palūkanos.
„Europos centriniam bankui mažinant bazinę palūkanų normą, tai tikėtina, kad ir palūkanų normos, mokamos už gynybos obligacijas, gali mažėti“, – teigia ji.
Bet ministerija analizuoja, kaip palengvinti galimybę aukoti krašto apsaugai – kad tą daryti būtų išvis paprasta.
