Belgradas perspėja apie rimtas pasekmes po to, kai įsigaliojo Jungtinių Valstijų sankcijos pagrindinei Serbijos naftos bendrovei. Ribojimai įvesti, kadangi įmonė valdoma Rusijos. Baiminamasi, kad šalyje, artėjant žiemai, gali pritrūkti benzino ir naftos pastatams šildyti.
Serbija – šalis, beveik visiškai priklausoma nuo rusiškos naftos ir dujų. Jas gauna vamzdžiais iš Kroatijos ir kitų aplinkinių valstybių, o šalies viduje jas paskirsto įmonė „Serbijos naftos pramonė“. Dauguma šios kompanijos akcijų priklauso Rusijos „Gazprom Neft“, kuriai ketvirtadienį įsigaliojo Jungtinių Valstijų sankcijos.
„Tai yra labai rimtos pasekmės visai mūsų šaliai visomis prasmėmis: politine, ekonomine ir socialine. Svarbiausia, kad Serbijos piliečiai suprastų, kad tai nėra nukreipta prieš konkretų asmenį, prieš ką nors iš valstybės aparato – tai turės įtakos kiekvienam piliečiui“, – sako Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.
Sankcijas Serbijos naftos įmonei JAV paskelbė dar sausį, bet iki šiol buvo taikomos išimtys. Vis dėlto įmonė galiausiai pripažino – išimtys baigė galioti, tad ribojimai pradeda veikti. Poveikis žmonėms, sako ekspertai, pirmiausia tai, kad degalus galės pirkti tik grynaisiais pinigais.
„Rimtesnės pasekmės laukia komercinių naftos pirkėjų, pavyzdžiui, oro linijų ir panašiai. Kaip jie mokės už degalus, ar norės bendradarbiauti su Serbija, kai taikomos sankcijos? Galbūt įmonės bus susirūpinusios, kad bus taikomos antrinės sankcijos“, – teigia Serbijos ekonomikos analitikas Aleksandaras Miloševičius.
Dar rimčiau – artėjant žiemai dėl sankcijų Serbijoje gali pritrūkti benzino ir naftos pastatams šildyti, nors valdžia ramina – atsargų šalis turi.
Tai – dar vienas išbandymas vis labiau į autokratiją linkstančiam A. Vučičiui, šalyje jau ir taip vykstant protestams prieš valdžią.
„Išgyvensime nepaisant nieko. Tai gėdinga, bet ką padarysi... Tai gėdinga Amerikai, ne Rusijai“, – komentuoja Serbijos gyventojas.
„Reikėjo apie tai pagalvoti daug anksčiau. Turėjome išsaugoti savo įmonę, o ne ją parduoti. Tai klaida tų, kurie ją pardavė, o dabar mes neturime savo išteklių. Tragedija“, – komentuoja kita miestietė.
Serbijos naftos kompanija Rusijai parduota 2008-aisiais, mainais į Maskvos pažadą atnaujinti pasenusią energetikos infrastruktūrą. Anot stebėtojų, ši priklausomybė – ir viena iš priežasčių, kodėl Serbija neprisidėjo prie Vakarų sankcijų Rusijai.
„Jeigu Rusija būtų sutikusi parduoti savo akcijų dalį, sankcijų nebūtų. Bet Rusija to daryti nenori. Jie geriau tvers sankcijų padarinius, nei parodys silpnybę. Tai yra politinis Rusijos ir Jungtinių Valstijų žaidimas, ir Serbija, iš esmės, yra tik žiūrovas“, – vertina ekonomikos analitikas A. Miloševičius.
Serbijos prezidentas sako – toliau vedamos derybos dėl sankcijų atlaisvinimo. Bet nežinia, ar tai įvyks, Jungtinių Valstijų prezidentui grasinant visiems, kas perka rusišką naftą. Tai daro ir kelios NATO šalys.
„Vedame derybas su turkais, slovakais, vengrais, siekdami įtikinti juos nustoti pirkti rusišką naftą ir finansuoti Putino karą Ukrainoje. Taip pat kalbamės apie tai, kaip galime joms padėti“, – teigia JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris.
Vengrija ir Slovakija toliau teigia, kad negali atsisakyti rusiškos energijos, nes neturi priėjimo prie jūros. Bet Europos Sąjunga anksčiau teigė – tai įmanoma, reikia tik norėti. Pasak Bendrijos sankcijų pasiuntinio, spaudimas Rusijai veikia.
„Visi Rusijos ekonomikos rodikliai mirksi raudonai. Jie patiria ekonominių sunkumų, jiems baigiasi pinigai. Jie kovoja su aukštomis palūkanų normomis, didele infliacija ir darbo rinkos iššūkiais, o įmonės yra priverstos imti paskolas iš vyriausybės, kad galėtų finansuoti karo ekonomiką“, – komentuoja ES pasiuntinys sankcijų klausimais Davidas O’Sullivanas.
Bet, nepaisant ankstesnių grasinimų, Europos Sąjunga teigia nematanti ženklų, kad Donaldas Trumpas Rusijai rengiasi įvesti daugiau sankcijų, kaip ne kartą žadėjo.
