Darbdaviai skaičiuoja pinigus: darbuotojams gali mažėti papildomas sveikatos draudimas

Nuo kitų metų įsigaliosiantys ir draudimo sutartis paliesiantys mokesčiai bei pakeitimai palies ir darbuotojams ypač aktualią darbdavių siūlomą naudą – papildomą sveikatos draudimą. Nors kol kas drastiškų pokyčių nepastebima, kalbinti specialistai teigia, kad, siekdami išsaugoti papildomą sveikatos draudimą savo darbuotojams, darbdaviai gali atsisakyti kitų naudų. 

Išsaugojus vieną, gali kristi kitos

Pasak darbo rinkos ekspertų, papildomas sveikatos draudimas pastaraisiais metais tapo viena iš dažniausiai siūlomų ir viena iš labiausiai geidžiamų naudų.

„Tai yra viena iš tų naudų, kurios tapo beveik suprantamu dalyku, „higienine“ nauda, darbuotojai tai vertina“, – tendencijas apibendrino darbo paieškos portalo „CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

Ar ši tendencija gali suirti kitąmet, kai ne gyvybės draudimo sutartys bus papildomai apmokestintos, kol kas pasakyti sunku, visgi kardinalių pokyčių darbo skelbimuose siūlomų naudų paketuose šiuo metu neįžvelgiama.

Patys darbdaviai teigia, kad drastiškai šios darbuotojams siūlomos naudos darbdaviai neišsižadės, tačiau pripažįsta – tam tikrų pokyčių greičiausiai išvengta nebus.

Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentės Aurelijos Maldutytės, šiuo metu darbdaviai peržiūri įmonių biudžetus, atidžiai vertinami draudimo krepšeliai, kitos motyvacinės priemonės.

„Net jei ir įmonės išgalės palikti draudimą, suprantame, kad įmonės turės kažko atsisakyti: galbūt kažkokių mokymų, galbūt priedų darbuotojams ar dar kažko. Įvairiai sprendžia tuos klausimus“, – portalui LRT.lt komentavo LDK prezidentė.

Pašnekovė taip pat pabrėžė ir tai, kad Lietuvos darbdaviai nuo sukuriamos vertės darbo užmokesčiui skiria daugiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, o įmonių kišenės – ne begalinės, tad laikytis visų reikalavimų ir dar atitikti darbo rinkos poreikius darosi sunku.

„Darbuotojų daugelio trūksta, vyksta kova dėl talentų, lygiai taip pat sunku surasti ir nekvalifikuotų darbuotojų“, – aiškino A. Maldutytė.

Ji neabejojo, kad į diskusiją bus įtraukti ir darbuotojai – įmonės analizuos, kiek jiems reikalinga ši nauda.

Mažės įmokos, darbuotojai pajus netiesiogiai

Lietuvos draudikų asociacijos prezidentas (LDA) Andrius Romanovskis kalbėjo, kad dabartiniu laikotarpiu įmonės neplanuoja prisiiminėti didesnių kaštų, o atvirkščiai – siekia valdyti jų augimą.

Jis svarstė, kad, nors darbdaviai ir nepuls masiškai atšaukinėti papildomo sveikatos draudimo savo darbuotojams, tačiau šie pokyčius pajus netiesiogiai, pavyzdžiui, per mažesnes draudimo sumas.

„Tai reiškia, kad įmonės bando visaip kaip, kad tik nereikėtų mokėti brangiau už tą patį produktą. Jie supranta, kad de facto darbuotojai gali gauti mažiau naudų, pavyzdžiui, išliks draudimas, bet sumažės įmokų suma nuo 600 eurų iki 350 eurų. Tai reiškia, kad mažėja apsauga, reali nauda“, – pavyzdį pateikė ekspertas.

Pasak pašnekovo, dabar darbdaviai vidutiniškai vieno darbuotojo savarankiško sveikatos draudimo įmokoms išleidžia apie 500 eurų, tačiau nuo kitų metų įsigalioja gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinamų darbuotojų savarankiško sveikatos draudimo įmokų lubos – 350 eurų. A. Romanovskis teigė, kad sandoriai, veikiausiai, ir suksis apie šią sumą.

„Neabejoju, kad daug darbdavių tai pasirinks kaip atskaitos tašką savo išlaidų valdymui. Turime suprasti, kad darbdavys moka už darbuotojus, tai yra darbdavio išlaidos, todėl pagal tai, kaip dabar įmonės kreipiasi į draudikus ir į brokerius, matome, kad viskas suksis aplink tą pinigų sumą“, – komentavo LDA prezidentas.

Pašnekovas akcentavo ir tai, kad nuo kitų metų įsigaliosiantis 10 proc. mokestis visoms ne gyvybės draudimo sutartims taip pat gali tapti papildoma našta vartotojams.

„Savo priederme tai yra vartotojo mokestis, kuris nepriklauso nuo draudiko veiklos rezultato. Paprasčiausiai, tai yra apyvartos mokestis ir pagal savo visą prigimtį tai yra vartotojų mokesčiai, kurie vienaip ar kitaip atsigula ant jų pečių“, – aiškino A. Romanovskis.

Tiesa, pokyčiai įsigalios tik po naujų metų pasirašytoms sutartims, tad, pasak LDA prezidento, įmonės skubės sutartis sudaryti dar šiemet ir taip užsitikrinti geresnes sąlygas savo darbuotojams.

„Ką mes dabar matome, kad, be abejonės, nemažai verslų dabar spurtuoja norėdami pasirašyti sutartis dėl savo darbuotojų ir kažkuria prasme išvengti to naujo pakeitimo. <...> Mano prognozės, kad sveikatos draudimai šoktelės į viršų metų pabaigoje“, – apie tendencijas kalbėjo A. Romanovskis.

Pasekmes pajus visi

Kalbinti ekspertai vieningai teigė – savanoriškas sveikatos draudimas darbuotojams veikia ne tik kaip motyvacinė priemonė, tačiau taip pat nuima naštos dalį nuo valstybinių sveikatos įstaigų.

„Bendra visuomenės problema yra sveikata. Dabar, ką prisiima darbdaviai – apie 240 tūkst. darbuotojų yra apdrausti papildomu sveikatos draudimu, šitie žmonės nuima spaudimą nuo valstybinių gydymo įstaigų“, – statistika pasidalijo A. Maldutytė.

Pasak jos, jei šie gyventojai grįžtų į valstybines gydymo įstaigas, dar labiau ilgėtų eilės pas gydytojus, mažėtų galimybė atlikti tyrimus, didėtų rizika, kad kai kurios ligos įsisenės, o, ilgalaikėje perspektyvoje, pasak LDK prezidentės, šio reiškinio pasekmes pajustų visi – tiek darbdaviai, tiek visuomenė.

„Pasižiūrėjus į skaičius – jie nedžiugina, kiek yra žmonių, kuriems yra 40–50 metų, kurie save laiko visiškai sveikais. Mes labai smarkiai atsiliekame nuo ES vidurkio, tai tokių žmonių tik daugės, ligos įsisenės, padariniai gali būti daug senesni“, – kalbėjo A. Maldutytė.

A. Romanovskis kalbėjo, kad be papildomo sveikatos draudimo dalis darbuotojų gali apskritai mažiau rūpintis savo sveikata.

„Taip, jie turi privalomą sveikatos draudimą, bet su šituo jie jaučiasi tvirčiau, mano, kad PSD ne visada jiems sprendžia tas problemas, kurias jie norėtų, kad išspręstų, jie yra labiau motyvuoti rūpintis savo sveikata“, – teigė LDA prezidentas.

Jis išskyrė ir tai, kad jei savanorišku sveikatos draudimu būtų apdrausta mažiau žmonių, sveikatos sistema gali netekti ir dalies į ją patenkančių pinigų.

„Supraskite – papildomo sveikatos draudimo esminis privalumas yra legalūs pinigai, įeinantys į sveikatos sistemą. Ne per kažkokius kyšius, atsidėkojimus – tai yra legalūs pinigai sveikatos sistemai. Tam tikra prasme tai yra legalūs darbdavių pinigai, kur jie investuoja į darbuotojų sveikatą. Mes kalbame apie 90 milijonų eurų, tai yra milžiniška suma“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Primename, kad Seimas pavasario sesijoje pritarė Saugumo įnašo įstatymo projektui – nuo 2026 metų sausio 10 proc. tarifu bus apmokestintos visos ne gyvybės draudimo sutartys. Išimtys bus taikomos asmeninių automobilių civilinės atsakomybės draudimui bei pasėlių ir augalų draudimui.

Iš šio mokesčio surinktos lėšos bus skirtos gynybai. Taip pat įsigalios GPM pakeitimai darbdavių darbuotojams siūlomam papildomam sveikatos draudimui – lengvata bus taikoma tik 350 eurų neviršijančioms įmokoms.