Dėl galimai pastebėto drono laikinai buvo sustabdyti skrydžiai Vilniaus oro uoste. Nacionalinio krizių valdymo centro atstovo Dariaus Butos teigimu, greičiausiai tai buvo civilinis dronas, paleistas Naujininkų rajone.
Apie tai LRT.lt informavo Lietuvos oro uostai.
„15.57 val. Vilniaus oro uosto specialistai iš „Oro navigacijos“ atstovų gavo informaciją apie tai, kad laikinai stabdomas orlaivių eismas. Mūsų turimomis žiniomis, sprendimą lėmė galimai pastebėtas dronas“, – LRT.lt teigė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.
Mūsų turimomis žiniomis, sprendimą lėmė galimai pastebėtas dronas
Tadas Vasiliauskas
Jo teigimu, apie 16.11 val. visi skrydžių ribojimai panaikinti. Dėl šio įvykio buvo minimaliai paveikti keturių planuotų skrydžių laikai Vilniaus oro uoste – atšauktų arba nukreiptų skrydžių nebuvo.
„Šiuo metu visos operacijos oro uoste vyksta įprastai“, – pažymėjo T. Vasiliauskas.
Nacionalinio krizių valdymo centro atstovo Dariaus Butos teigimu, greičiausiai tai buvo civilinis dronas, paleistas Naujininkų rajone.
„Greičiausiai paprastas civilinis dronas „DJI Mavic“, pastebėtas Naujininkų rajone“, – LRT.lt sakė jis.
Šią informaciją LRT.lt patvirtino ir „Oro navigacija“.
„Oro navigacija gavo pranešimą apie pastebėtą civilinį droną, galimai „DJI Mavic“, virš Naujininkų, oro uosto saugumo zonos pradžioje. 15.53 val. Vilniaus oro uosto veikla buvo sustabdyta. Negavus patvirtinančių duomenų apie drono skrydį toje vietoje, Vilniaus oro uosto veikla atnaujinta 16.11 val.“, – praneša „Oro navigacija“.
LRT.lt primena, kad tai jau ne pirmas kartas, kada dėl dronų tenka laikinai stabdyti Vilniaus oro uosto darbą.
Taip nutiko rugpjūčio 19 d. vėlyvą vakarą, taip pat rugsėjo 2 d., kai dėl pastebėto drono netoli Vilniaus ratus buvo priverstas sukti šalies vadovą ir pirmąją ponią gabenęs „Spartan“ lėktuvas.
Taip pat skaitykite
Dėl dronų pirmadienio vakarą keletui valandų buvo laikinai sustabdyti skrydžiai Kopenhagos ir Oslo oro uostuose. Skaičiuojama, kad dėl to vien Kopenhagos oro uoste buvo sutrikdyti skrydžiai 20 tūkst. keleivių.
Taip pat skaitykite
Ar keleiviams priklauso kompensacija?
Bendrovės „Oro skundo“ įkūrėjas ir oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas Balys Rimkus pažymi, kad dėl dronų sukeltų oro uostų veiklos sutrikimų kompensacijos keleiviams nepriklauso.
„Pagal ES reglamentą 261/2004 tai laikoma ypatingomis aplinkybėmis, todėl standartinės 250–600 eurų kompensacijos už vėlavimą ar skrydžio atšaukimą keleiviams nepriklauso. Saugumo riziką keliančios situacijos, įskaitant dronus, atleidžia oro linijas nuo pareigos mokėti kompensacijas.
Bendroji taisyklė – kompensacijos keleiviams priklauso, kai skrydis sutrinka dėl aplinkybių, kurias oro linijos galėjo kontroliuoti: techninio gedimo, įgulos trūkumo, netinkamo skrydžių planavimo, perpildymo, orlaivio keitimo, įgulos streiko ar kitų oro linijų darbuotojų streiko, pavėluotos techninės priežiūros ar kitų organizacinių sprendimų“, – aiškina B. Rimkus.
Nors kompensacijos dronams sutrikdžius skrydžius nepriklauso, oro linijoms vis tiek kyla pareiga pasirūpinti keleiviais pagal reglamento 9 straipsnį, sako ekspertas.
Maistas ir gėrimai keleiviams priklauso priklausomai nuo skrydžio atstumo ir vėlavimo trukmės:
• skrydžiams iki 1 500 km – po 2 val. vėlavimo;
• ES vidaus skrydžiams virš 1 500 km ir kitiems 1 500–3 500 km skrydžiams – po 3 val. vėlavimo;
• skrydžiams virš 3 500 km – po 4 val. vėlavimo.
„Jei skrydžio tenka laukti per naktį, oro linijos turėtų pasiūlyti nakvynę ir transportą iki nakvynės vietos ir atgal į oro uostą. Jei oro linijos nepasiūlo maisto kuponų ar nepasirūpina nakvyne ir kelione iki jos, keleiviai gali patys pasirūpinti ir vėliau prašyti kompensuoti protingas patirtas išlaidas“, – sako B. Rimkus.
Jis primena – jei skrydis atšaukiamas, svarbu įsivertinti, ar verta tęsti kelionę. Jei verta, dažnai keleiviams finansiškai nepalanku prašyti grąžinti pinigus už atšauktą skrydį, geriau prašyti alternatyvaus skrydžio artimiausiu įmanomu metu. Pinigų grąžinimas yra viena iš alternatyvių teisių – pasinaudojus ja, nebegalima reikalauti alternatyvaus skrydžio.
Patekusiems į situaciją, kada dėl dronų sutriko oro uostų veikla, o skrydžiai atidėti, B. Rimkus pateikia kelis praktinius patarimus.
„Visų pirma verta išsisaugoti maisto, gėrimų, taksi kvitus ir nakvynės sąskaitas. Antra, jei oro linijos nepasiūlo alternatyvaus skrydžio artimiausiu metu, keleiviai gali patys susirasti panašų skrydį (su panašiu persėdimų skaičiumi) ir prašyti kompensuoti išlaidas. Trečia – pravartu nufotografuoti oro uosto švieslentes su vėlavimo informacija ir pranešimus apie dronų incidentą“, – pataria B. Rimkus.
