Tiek Lietuvoje, tiek Europoje daugėjant atvejų, kada dėl šalia oro uostų pastebėtų dronų tenka laikinai stabdyti skrydžius, dronų ekspertas Povilas Stankūnas sako, kad oro uostų 100 proc. apsaugoti nuo dronų neįmanoma.
Pirmadienio vakarą keletui valandų buvo laikinai sustabdyti skrydžiai Kopenhagos ir Oslo oro uostuose. Skaičiuojama, kad dėl to vien Kopenhagos oro uoste buvo sutrikdyti skrydžiai 20 tūkst. keleivių.
Taip pat skaitykite
Šios situacijos kaltininkai – virš oro uostų pastebėti dronai. Europoje tai vieni pirmųjų tokių didelių incidentų, kada dėl dronų tenka stabdyti oro uostų veiklą. Lietuvoje dėl dronų Vilniaus oro uosto veikla šiemet stabdyta ne vieną kartą.
Sutrikdyti oro uosto veiklą galima ir už 30 eurų
Kol kas nėra aišku, ar dėl Oslo ir Kopenhagos oro uostų uždarymo kalti tyčiniai veiksmai.
Vis dėlto dronų ekspertas Povilas Stankūnas pažymi, kad į oro uostą įskristi ir sutrikdyti jo veiklą galima ir su vos už keliasdešimt eurų kainuojančiu dronu.
„Jeigu tai kažkoks pigus kiniškas dronas už 30–50 eurų, tai jame praktiškai nėra jokių smegenų, tokie dronai neturi integruotų geozonų. Su tokiais dronais be problemų galima įskristi į oro uostą“, – sako ekspertas.
Tą patį, eksperto teigimu, galima nesunkiai padaryti ir su savadarbiu dronu. O štai naudojant populiariausių didžiųjų gamintojų, tokių kaip DJI, dronus įskristi į oro uosto teritoriją netyčia beveik neįmanoma.
„Gamykliniai dronai turi integruotas geozonas. Pavyzdžiui, DJI dronas nepakiltų prie oro uosto be specialios autorizacijos. Tačiau ir tą patį DJI droną galima modifikuoti. Atjungti GPS, nurodyti jam netikrus duomenis, tai irgi leistų pakilti oro uoste, tačiau tokios modifikacijos reikalauja specifinių žinių, todėl paprastas žmogus nesugebės to padaryti“, – aiškina dronų ekspertas.
100 proc. apsaugoti oro uostų neįmanoma
P. Stankūno teigimu, nors yra įvairių priemonių, kurios gali padėti sumažinti galimybę dronams įskristi į oro uostą ar šalia jo, 100 proc. apsisaugoti nuo tokių atvejų neįmanoma.
Kol kas 100 procentų apsisaugoti nuo dronų nėra priemonių.
P. Stankūnas
„Kol kas 100 procentų apsisaugoti nuo dronų nėra priemonių. Žinoma, yra visokių gamintojų, kurie turi radarų, slopintuvų, tačiau tai kainuoja. Kartais nuo vieno iki dešimčių milijonų eurų. Tačiau net ir tokie įrenginiai nėra tobuli ir jie visų problemų neišspręstų“, – tikina dronų ekspertas.
Jis pažymi, kad yra tam tikros technologijos, kurios leidžia nustatyti, kur yra droną leidžiantis asmuo. Tiesa, tą padaryti mieste dėl signalų gausos sudėtingiau.
„Tikrai įmanoma nustatyti, kur yra pilotas, net jei tai būtų ir ne standartinis DJI, o savadarbis. Pavyzdžiui, Ukrainoje yra išdėliojami radarai tam tikrose vietose ir bandoma daryti trianguliaciją pagal signalą. Tačiau jei yra apgyvendinta vieta, kur yra daug signalų, sudėtinga išfiltruoti visą informaciją ir pamatyti pilotą, nes signalas nebūna labai stiprus“, – aiškina dronų ekspertas.
Tikrai įmanoma nustatyti, kur yra pilotas, net jei tai būtų ir ne standartinis DJI, o savadarbis.
P. Stankūnas
Lietuvos oro uostai turi įrankių dronams neutralizuoti
LRT.lt primena, kad dėl dronų ne kartą teko laikinai stabdyti ir Vilniaus oro uosto darbą. Taip nutiko rugpjūčio 19 d. vėlyvą vakarą. Rugsėjo 2 d. dėl pastebėto drono netoli Vilniaus ratus buvo priverstas sukti šalies vadovą ir pirmąją ponią gabenęs „Spartan“ lėktuvas.
Taip pat skaitykite
Lietuvos oro uostų Saugos, saugumo ir atsparumo departamento vadovas Vidas Kšanas, paprašytas pakomentuoti, ar Vilniaus oro uostas yra apsaugotas nuo galimų dronų įskridimo, pažymėjo negalintis atskleisti detalių veikimo planų, kadangi tai susiję su oro uostų, kaip strateginių objektų, saugumo procedūromis.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad visuose Lietuvos oro uostuose yra taikomi veiksmai, kurie leidžia nustatyti dronų buvimo vietą ir jei reikia – juos neutralizuoti.
„Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose tam tikrus pajėgumus, kurie leidžia nustatyti, keistis informacija ir pagal poreikį neutralizuoti neatpažintus objektus ore, turi tiek Viešojo saugumo tarnyba, tiek Karo policija, tiek ir Lietuvos kariuomenė. Minėti pajėgumai visomis prasmėmis yra tobulinami nuolat, įvertinus galimų grėsmių pobūdį ar tendencijas“, – pažymi V. Kšanas.
Be to, siekdamas apsaugoti oro erdvę, Seimas antradienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtiems teisės aktų pakeitimams, kurie užtikrins tinkamą reagavimą į bepiločių orlaivių keliamą grėsmę Lietuvos oro erdvei, kartu užtikrinant ir civilinės aviacijos saugumą.
Iki šiol kariuomenė karinę jėgą galėjo panaudoti dviem atvejais – prieš orlaivius, kurie buvo naudojami kaip ginklai, arba prieš tuos, kurie įskrisdavo į draudžiamas zonas, tokiu būdu keldami pavojų valstybinės reikšmės objektams. Priimtuose pakeitimuose numatyta, kad bepiločių neutralizavimo priemonės galės būti taikomos ir prieš orlaivius, kurie taisykles pažeidžia ribojamose zonose. Vadinasi, kariuomenė galėtų reaguoti į pavojų anksčiau ir veikti greičiau.
Ar keleiviams priklauso kompensacija?
Bendrovės „Oro skundo“ įkūrėjas ir oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas Balys Rimkus pažymi, kad dėl dronų sukeltų oro uostų veiklos sutrikimų kompensacijos keleiviams nepriklauso.
„Pagal ES reglamentą 261/2004 tai laikoma ypatingomis aplinkybėmis, todėl standartinės 250–600 eurų kompensacijos už vėlavimą ar skrydžio atšaukimą keleiviams nepriklauso. Saugumo riziką keliančios situacijos, įskaitant dronus, atleidžia oro linijas nuo pareigos mokėti kompensacijas.
Bendroji taisyklė – kompensacijos keleiviams priklauso, kai skrydis sutrinka dėl aplinkybių, kurias oro linijos galėjo kontroliuoti: techninio gedimo, įgulos trūkumo, netinkamo skrydžių planavimo, perpildymo, orlaivio keitimo, įgulos streiko ar kitų oro linijų darbuotojų streiko, pavėluotos techninės priežiūros ar kitų organizacinių sprendimų“, – aiškina B. Rimkus.
Nors kompensacijos dronams sutrikdžius skrydžius nepriklauso, oro linijoms vis tiek kyla pareiga pasirūpinti keleiviais pagal reglamento 9 straipsnį, sako ekspertas.
Maistas ir gėrimai keleiviams priklauso priklausomai nuo skrydžio atstumo ir vėlavimo trukmės:
• skrydžiams iki 1 500 km – po 2 val. vėlavimo;
• ES vidaus skrydžiams virš 1 500 km ir kitiems 1 500–3 500 km skrydžiams – po 3 val. vėlavimo;
• skrydžiams virš 3 500 km – po 4 val. vėlavimo.
„Jei skrydžio tenka laukti per naktį, oro linijos turėtų pasiūlyti nakvynę ir transportą iki nakvynės vietos ir atgal į oro uostą. Jei oro linijos nepasiūlo maisto kuponų ar nepasirūpina nakvyne ir kelione iki jos, keleiviai gali patys pasirūpinti ir vėliau prašyti kompensuoti protingas patirtas išlaidas“, – sako B. Rimkus.
Jis primena – jei skrydis atšaukiamas, svarbu įsivertinti, ar verta tęsti kelionę. Jei verta, dažnai keleiviams finansiškai nepalanku prašyti grąžinti pinigus už atšauktą skrydį, geriau prašyti alternatyvaus skrydžio artimiausiu įmanomu metu. Pinigų grąžinimas yra viena iš alternatyvių teisių – pasinaudojus ja, nebegalima reikalauti alternatyvaus skrydžio.
Patekusiems į situaciją, kada dėl dronų sutriko oro uostų veikla, o skrydžiai atidėti, B. Rimkus pateikia kelis praktinius patarimus.
„Visų pirma verta išsisaugoti maisto, gėrimų, taksi kvitus ir nakvynės sąskaitas. Antra, jei oro linijos nepasiūlo alternatyvaus skrydžio artimiausiu metu, keleiviai gali patys susirasti panašų skrydį (su panašiu persėdimų skaičiumi) ir prašyti kompensuoti išlaidas. Trečia – pravartu nufotografuoti oro uosto švieslentes su vėlavimo informacija ir pranešimus apie dronų incidentą“, – pataria B. Rimkus.
