Dalis lietuvių, rašydami mokėjimo pavedimo paskirtį, fantazijos nestokoja – bankų atstovai tikina, jog kaip pavedimo paskirtis nurodomas ir prašymas atblokuoti socialiniuose tinkluose, ir net parama nelegaliai veiklai. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai tikroji pavedimo paskirtis slepiama ir dėl įsišaknijusių, tačiau nepagrįstų įsitikinimų. Visgi bankų atstovai įspėja – netinkamai nurodyta pavedimo paskirtis gali ne tik sutrukdyti pavedimo sėkmei, bet ir užtraukti atsakingų institucijų dėmesį.
Apie tarp dalies gyventojų vis dar paplitusius mitus portalui LRT.lt pasakojo ir skaitytoja Gabija. Mergina su antrąja puse neseniai lankėsi viename muziejuje, ten dėl techninių kliūčių tuo metu nebuvo galima atsiskaityti kortelėmis.
Grynųjų pinigų visiškai nesinešiojančios poros laimei, šalia stovėjusi moteris pasisiūlė nupirkti bilietus, jie sutarė, kad skolą jai perves bankiniu pavedimu į sąskaitą. Suvedusi moters duomenis banko programėlėje Gabija pasitikslino, ar pavedimo paskirties vietoje rašyti „už bilietus“.
„Parašykite tiesiog „pavedimas“, jokių detalių nereikia, paskui dar kils problemų“, – atsakė moteris.
Toks moters prašymas merginą nustebino – juk suma nesiekė nė dešimties eurų, tad kam slėpti, kokia iš tiesų yra šio pervedimo paskirtis.
„Gal net keisčiau turėtų atrodyti tai, kad pirmą ir paskutinį kartą gyvenime šiam žmogui pervedu pinigus ir taip slapukauju. Buvau dėkinga jai, kad išvengėme kelionės iki bankomato, tad daug nesiginčijau, bet toks požiūris pasirodė kiek keistokas“, – redakcijai atsiųstame laiške svarstė Gabija.
Nuo santykių aiškinimosi iki įtartino šuns vardo
Portalo LRT.lt kalbinti Lietuvoje veikiančių bankų atstovai kalbėjo, jog atvejų, kai vietoje tikrosios pavedimo paskirties įrašomi tokie neutralūs žodžiai kaip „pavedimas“ ar net juokelis, pasitaiko, tačiau jie nėra itin dažni.
Pasak banko „Luminor“ lėšų valdymo produktų vadovės Veslavos Aganauskės, dažniausiai pasitaiko atvejų, kai mokėjimo paskirtis tampa priemone aiškintis asmeninius santykius arba perduoti tam tikrą žinutę.
Panašias tendencijas įvardijo ir banko „Citadele“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Aistė Žebrauskienė.
„Kartais mokėjimų paskirtys naudojamos kaip susirašinėjimas, atsiprašinėjama ir prašoma atblokuoti įvairiuose socialiniuose tinkluose“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Tiesa, pasitaiko ir kur kas kurioziškesnių situacijų ar net ne vietoje ir ne laiku laidomų juokelių.
„SEB“ banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė prisiminė atvejų, kai klientai, pavyzdžiui, grąžindami nedideles sumas bičiuliams, mokėjimo paskirtyje juokais įrašė nelegalių veiklų pavadinimus, o toks elgesys neliko nepastebėtas – teko pasiaiškinti ir patikslinti norimo atlikti pavedimo paskirtį.
„Buvo nutikę ir taip, kad tokio paties prašymo sulaukta įrašius šunelio Kokso vardą pavedime šunų kirpyklai. Taip pat yra buvę atvejų, kai klientai mokėjimo paskirtyje įrašo „Kaip manai, ar mūsų susirašinėjimus bankas skaito“ ir kitus pajuokavimus“, – prisiminė banko atstovė.
Tikslią paskirtį nurodyti privaloma
Bankų atstovai pabrėžia – tinkamai nurodyti pavedimo paskirtį yra kliento pareiga.
„Pagal banko paslaugų teikimo taisykles, tai yra sutartį su klientu, mokėjimo nurodymas yra oficialus dokumentas ir klientas yra atsakingas už jo turinį ir teisingumą“, – teigė D. Uosytė.
Pasak jos, bankai nuolat atlieka operacijų stebėseną – tai daryti juos įpareigoja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, taip pat ir ES įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, kiti teisės aktai.
„Kai klientai bando mokėjimo paskirtyje įrašyti netinkamus juokelius, pavyzdžiui, apie teroristų finansavimą ar kitus pokštus, reikėtų atminti, kad bet kokie nelegalią veiklą indikuojantys žodžiai, nurodyti mokėjimo paskirtyje, gali sukelti įtarimų. Klientas pagal sutartį yra atsakingas už pateikiamos informacijos turinį ir tokie mokėjimai gali būti nevykdomi, taip pat apie juos gali būti pranešama atsakingoms institucijoms“, – aiškino ekspertė.
Problemų gali sukelti ir įsivešėję mitai apie saugumą. Finansų įstaigos nuolat stebi, ar klientų vykdomi sandoriai atitinka informaciją apie juos, jų veiklą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinius, jie gali sukelti net atvirkštinį efektą, tad nepagrįstos prevencinės priemonės gali sukelti ir visiškai priešingai efektą.
„Siekdamas apsaugoti klientų lėšas nuo įvairių grėsmių, pavyzdžiui, sukčiavimo atvejų ir pan., bankas imasi įvairių priemonių. Taigi svarbiausia šiuo atveju galvoti ne apie tai, kaip išvengti banko dėmesio ir apeiti sistemą, o pasirūpinti, kad asmeniniai finansai būtų saugūs, ir mažinti riziką tapti sukčių ar kitų nusikalstamų schemų auka, tai yra nurodyti teisingą informaciją pavedimo paskirtyje“, – kalbėjo A. Žebrauskienė.
Ji paaiškino, kad jei kyla įtarimų, jog pervedimas gali būti susijęs su pinigų plovimu ar kitu finansiniu nusikaltimu, nepriklausomai nuo sandorio sumos, bankas privalo sustabdyti operaciją ir pranešti apie ją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), o ši prievolė galioja visoms Lietuvoje veikiančioms finansų institucijoms.
Įsigalios nauja tvarka
Lietuvos bankas (LB) primena, kad nuo spalio 9 d. visoje Europos Sąjungoje įsigalioja svarbūs pakeitimai visiems, kurie naudojasi mokėjimo paslaugomis – bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos – prieš pervesdami lėšas, turės patikrinti, ar mokėjimo pavedime įrašytas lėšų gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas sutampa su nurodytos mokėjimo sąskaitos savininku.
Pasak LB, tai – kovos su sukčiavimu priemonė, kuri skirta apsaugoti mokėtojus, kai sukčiai pateikia sąskaitos numerį su klaidingu vardu.
Informacija apie gavėją bus tikrinama, kol mokėjimas dar nebus patvirtintas, – iškart po to, kai mokėtojas pavedimo formoje įrašys gavėjo sąskaitos numerį, jo vardą ir pavardę ar pavadinimą.
Mokėtojams patikrinimo rezultatai bus pateikiami žinute.
Jei mokėtojas ekrane išvys tekstą „Gavėjo pavadinimas visiškai sutampa“, tai reiškia, kad nurodytas gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas visiškai sutampa su nurodytos sąskaitos savininko tikruoju vardu, pavarde ar pavadinimu ir pinigai bus pervesti nurodytam žmogui arba įmonei.
Jei mokėtojas ekrane išvys tekstą „Gavėjo pavadinimas beveik sutampa“, tai reiškia, kad nurodytas gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas šiek tiek skiriasi nuo tikrojo. Tokiu atveju sistema praneš patikslintą nurodytos sąskaitos savininką.
Jei mokėtojas ekrane išvys tekstą „Gavėjo pavadinimas nesutampa“, tai reiškia, kad pateiktas gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas ir tikrojo mokėjimo sąskaitos savininko vardas, pavardė ar pavadinimas reikšmingai nesutampa. Tokiu atveju gali būti, kad iš tiesų sąskaita priklauso kitam asmeniui, tad vertėtų pasitikrinti su lėšų gavėju, ar neįsivėlė klaida, įvertinti, ar tai nėra bandymas apgauti.
Tam tikrais atvejais mokėjimo paslaugų teikėjui gali nepavykti patikrinti gavėjo vardo, pavardės ar pavadinimo, pavyzdžiui, kai pinigai pervedami ne į euro zonos šalį arba susiduriama su techniniais nesklandumais. Tokiu atveju mokėjimo paslaugų teikėjas turės apie tai pranešti ir nurodyti priežastį. Tokiu atveju ekrane mokėtojas išvys tekstą „Gavėjo pavadinimo nepavyksta patikrinti“.
Kad ir koks būtų patikrinimo rezultatas, tik mokėjimą inicijavęs asmuo galės nuspręsti, ar patvirtinti mokėjimą, ar jį atšaukti.
