Individualią veiklą vykdyti ir taip užsidirbti pajamų planuojantys gyventojai turi prievolę veiklą vykdyti pagal individualios veiklos pažymėjimą arba verslo liudijimą. Dažnam kyla klausimas – kuo jie skiriasi ir kuris man tinkamesnis. LRT.lt primena, ką svarbiausia žinoti.
Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento vadovės Ingos Gedminienės, jei gyventojas vykdo veiklą tęstinį laikotarpį, siekdamas gauti ekonominės naudos, nepaisant to, ar veikla yra vykdoma gyvai, ar internete, jo veikla laikoma individualia veikla ir priklausomai nuo veiklos pobūdžio gyventojas turi įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba įsigyti verslo liudijimą.
VMI atstovės teigimu, patogiausia tai padaryti elektroniniu būdu prisijungus prie „Mano VMI“.
Kaip žinoti, ką pasirinkti?
Individualią veiklą pagal pažymą pradėti vykdyti galima iškart nuo tinkamai užpildyto prašymo pateikimo dienos, jos trukmė neribojama. Individuali veikla pagal pažymą suteikia galimybę veikloje dalyvauti veiklą įregistravusiam gyventojui, taip pat įdarbintiems asmenims, paslaugas pagal paslaugų sutartį teikiantiems asmenims ir keliems asmenims, sudariusiems jungtinės veiklos sutartį.
Verslo liudijimas išduodamas ne vėliau kaip per 4 darbo dienas, o jo trukmė nurodoma prašyme. Minimali verslo liudijimo trukmė prekybai – 1 diena, paslaugoms ir gamybai – 5 pasirinktos dienos, o maksimali – 1 kalendoriniai metai. Veiklą pagal verslo liudijimą vykdyti gali verslo liudijimą įsigijęs gyventojas ir tik vienas iš šių šeimos narių: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas.
Pagal individualios veiklos pažymą gyventojams galima vykdyti bet kokią įstatymu nedraudžiamą veiklą. O štai verslo liudijimas galimas tik tam tikroms numatytoms veikloms, kurių sąrašą galima rasti VMI internetinėje svetainėje. Visos veiklos, kurias galima vykdyti įsigijus verslo liudijimą, galimos ir su individualios veiklos pažyma.
Svarbu žinoti, kad gyventojas gali vykdyti tokio pat pobūdžio veiklas ir pasirinkęs skirtingas veiklos formas.
„Pavyzdžiui, gyventojas gali teikti paslaugas įmonėms pagal individualios veiklos pažymą, o gyventojams – pagal verslo liudijimą. Dėl paslaugų teikimo įmonėms pagal verslo liudijimą yra apribojimų, tuo tarpu su individualia veikla pagal pažymą jų nėra“, – aiškino VMI atstovė.
Kaip nurodoma VMI svetainėje, pagrindiniai apribojimai dėl paslaugų teikimo pagal verslo liudijimą yra šie: per metus galima gauti pajamų ne daugiau kaip 45 000 eurų; negalima teikti paslaugų ir parduoti prekių įmonėms, kai veiklos sutampa; iš įmonių, nevykdančių analogiškos kaip verslo liudijime nurodytos veiklos, galima gauti ne daugiau kaip 4 500 eurų sumą; įsigijus prekybos verslo liudijimą per metus iš įmonių (nevykdančių prekybos veiklos) ir / ar kitų prekybos individualią veiklą vykdančių gyventojų galima gauti ne daugiau kaip 4 500 eurų sumą.
Kokius mokesčius reikia mokėti?
Tiek įsigijus verslo liudijimą, tiek įregistravus individualią veiklą pagal pažymą „Sodrai“ reikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
Taip pat gyventojai, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą ar įsigiję verslo liudijimą, kiekvienais metais iki gegužės 2 d. turi pateikti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas.
Deklaraciją pateikti būtina net ir tuo atveju, jei per mokestinį laikotarpį iš veiklos negauta jokių pajamų.
Kai vykdoma individuali veikla pagal pažymą
GPM dydis vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą priklauso nuo uždirbtų apmokestinamųjų pajamų, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu – internetu, parduotuvėse ir kt., ir kur, Lietuvoje ar užsienyje, yra vykdoma veikla.
Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus.
Leidžiamiems atskaitymams priskiriamos su pajamų uždirbimu susijusios visos veiklai vykdyti faktiškai patirtos išlaidos, kurios yra pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais.
Gyventojo pasirinkimu tai gali būti laikoma suma, lygi 30 proc. gautų pajamų, tokiu atveju išlaidas pagrindžiančių dokumentų turėti neprivaloma.
Kai apmokestinamosios pajamos neviršija 20 tūkst. eurų per metus, taikomas 5 proc. tarifas, o viršijus minėtą sumą tarifas didėja nuo 5 proc. iki 15 proc. ir yra apskaičiuojamas pagal atitinkamas formules.
Apmokestinamosioms pajamoms pasiekus 35 tūkst. eurų ir daugiau per metus taikomas nekintantis 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Kai vykdoma individuali veikla įsigijus verslo liudijimą
Gyventojas, norėdamas įsigyti verslo liudijimą, VMI turi sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Fiksuotus pajamų mokesčio dydžius kiekvienai veiklos rūšiai ir galimas taikyti lengvatas nustato kiekviena savivaldybės taryba atskirai, jas galima rasti VMI internetinėje svetainėje.
Per kalendorinius metus iš verslo liudijime nurodytos vykdytos veiklos gautos ne didesnės nei 45 tūkst. eurų pajamos apmokestinamos iki veiklos pradžios sumokant savivaldybių tarybų nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Jei vykdomos kelios veiklos pagal verslo liudijimą, gautos pajamos sumuojamos.
Gautų pajamų dalis, viršijusi 45 tūkst. eurų, apmokestinama kaip individualios veiklos pajamos su pažyma, atsiranda pareiga mokėti ir PVM.
Atkreiptinas dėmesys, kad negalima teikti paslaugų ir parduoti savo gamybos prekių įmonei, jei įmonės ir gyventojo su verslo liudijimu vykdomos veiklos tapačios.
Jei įmonės ir gyventojo veiklos nėra tapačios, tai metinė pajamų suma, gauta iš įmonių, negali viršyti 4,5 tūkst. eurų.
Apribojimus viršijančios pajamos apmokestinamos kaip pajamos, gautos iš individualios veiklos pagal pažymą.
Daliai reikia susimokėti PVM mokestį
Jei gyventojas teikia elektronines paslaugas Lietuvoje, jam gali tekti registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM į Lietuvos biudžetą.
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvoje bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, privalo registruotis PVM mokėtoju, jei: jo pajamos iš PVM apmokestinamos veiklos Lietuvoje viršija 45 000 eurų; jis per metus įsigijo prekių iš kitų ES šalių už daugiau nei 14 000 eurų; tam tikras paslaugas jis perka iš užsienio ar teikia į užsienį.
Svarbu tai, jog Lietuvos apmokestinamasis asmuo, kuris privalo registruotis PVM mokėtoju dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių, paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse, gali taikyti smulkiojo verslo schemą, jeigu bendra einamaisiais ar praėjusiais kalendoriniais metais iš vykdomos Lietuvos teritorijoje PVM apmokestinamos veiklos gauto (gautino) atlygio suma neviršija 45 000 eurų.
Kai gyventojas teikia elektronines paslaugas užsienio šalims, jam gali atsirasti pareiga registruotis PVM mokėtoju tose šalyse.
Jei paslaugos teikiamos ES gyventojams, galima naudotis OSS sistema (One Stop Shop) – ji leidžia registruotis, deklaruoti ir mokėti PVM vienoje ES šalyje, net jei paslaugos teikiamos kelioms skirtingoms valstybėms.
Platesnę informaciją apie tai galima rasti VMI internetinėje svetainėje.
Svarbu tvarkyti apskaitą
Gyventojai, vykdantys individualią veiklą tiek su verslo liudijimu, tiek pagal pažymą, turi vesti supaprastintą apskaitą: pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą.
Individualią veiklą pagal pažymą vykdantis gyventojas privalo kiekvienam pirkėjui už prekes ar paslaugas išduoti sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą, kasos aparato kvitą, jeigu pajamos apskaitomos kasos aparatu ir kitus apskaitos dokumentus (pinigų priėmimo kvitus ir pan.).
Verslo liudijimą įsigijęs gyventojas kiekvienam pirkėjui už prekes ar paslaugas turi išduoti prekių ar paslaugų pirkimo–pardavimo kvitą, sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą arba kasos aparato kvitą (jeigu pajamos apskaitomos kasos aparatu).
Gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą, 30 procentų gautų individualios veiklos pajamų leidžiamų atskaitymų pripažinimo būdas netaikomas.
Kas keisis nuo kitų metų?
Dėl naujovių vykdant veiklą pagal individualios veiklos pažymą
Nuo 2026 m. visa gyventojo pajamų iš individualios veiklos suma sumuojama su metinėmis gyventojo pajamomis, nustatant taikytiną GPM tarifą ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydį.
Jeigu gyventojo apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršys 20 tūkst. eurų, joms bus taikomas 5 proc. tarifas.
Jei apmokestinamosios individualios veiklos pajamos sieks nuo 20 tūkst. eurų iki 42,5 tūkst. eurų, pajamų mokesčio tarifas sieks 20 proc.
Jeigu gyventojo metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos viršija 42 500 eurų, visa pajamų suma apmokestinama taikant pagrindinius GPM tarifus, priklausomai nuo metinių pajamų dydžio.
Dėl naujovių vykdant veiklą pagal verslo liudijimą
Nuo 2026 m. fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu bus apmokestinamos 50 000 eurų neviršijančios pajamos.
Jeigu gyventojas 2026 m. gaus daugiau nei 50 000 eurų, viršijanti dalis bus įskaitoma į pagrindiniais tarifais (20, 25 ir 32 proc.) apmokestinamas pajamas.
Jei gyventojas su individualios veiklos verslo liudijimu gaus daugiau nei 50 000 eurų, tai viršijančioji pajamų dalis apmokestinama kaip individualios veiklos pagal pažymą pajamos.
Jei gyventojas su įsigytu verslo liudijimu 2026 m. nuomos nekilnojamąjį turtą, fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu bus apmokestinamos 50 000 eurų neviršijančios pajamos, viršijanti dalis bus priskiriama prie metinių su darbo santykiais nesusijusių pajamų, kurios, jeigu neviršys 12 VDU, bus apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu, 12 VDU viršijančioji dalis bus apmokestinama minėtais tarifais 20, 25 ir 32 proc.
