Lietuvos bankas skelbia, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs lėčiau, nei planuota. Kitąmet tendencijos gerės, tačiau nerimo signalų netrūksta. Visų pirma, dėl augančio nedarbo. Esą darbuotojų kvalifikacija vis labiau neatitinka ekonomikos ir darbdavių poreikių. Situacija darbo rinkoje rodo ir niūresnes atlyginimų prognozes, o štai kainos nesustos augti. Jas augins ir mokesčių pakeitimai, ir antrosios pensijų pakopos reforma. Bet skaudžiausiai ekonomikai gali smogti muitai.
Uogos ir daržovės Dzūkijos įmonę maitina 30 metų. Derlių šaldo ir eksportuoja – daugiausia į ES. Bet darbuotojų kasmet vis mažiau. Dalį išstumia automatizacija, bet dalies neranda reikiamų.
„Vis tiek yra to rankinio darbo, kurį turi kažkas padaryti. Nes kai kurių procesų tiesiog neapsimoka automatizuoti. Tai, kaip jau minėjau, jaučiame, trūksta“, – teigia bendrovės „Vėtrija“ direktorius Gediminas Daukšys.
Tuo metu nedarbas šalyje ūgtelėjo. Ne tik tarp jaunimo, daugėja ir mažos bei vidutinės kvalifikacijos bedarbių.
„Trumpalaikis nedarbas gali peraugti į ilgalaikį nedarbą. O situaciją taisyti yra pakankamai sudėtinga“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Jeigu žmogus, kaip sakant, neseniai neteko darbo ir greitai sugrįžo, jam sugrįžti gana lengva. Praėjus metams, dviem, jeigu žmogus nuolat nedirbo, jo sugrįžimas, besikeičiant technologijoms, po kiekvieno mėnesio darosi vis sudėtingesnis“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.
Užimtųjų mažėja daugelyje sektorių.
„Tai, kokie darbuotojai yra Lietuvos darbo rinkoje, vis labiau neatitinka to, ko reikia šitos šalies ekonomikai, šitos šalies darbdaviams. Mes įžiebėme aliarmo lemputę“, – teigia G. Šimkus.
Kai auga nedarbas, mažėja spaudimas kelti atlyginimus. Tuo metu kainos augs.
Banko skaičiavimu, vien mokesčių pakeitimai infliaciją padidins puse procento. Be to, brangsta maisto žaliavos.
„Rinkose kainos yra padidėjusios, bet jos, mūsų vertinimu, dar nepakankamai persidavė perdirbėjams, na, ir nepakankamai dar atsispindėjo galutinėse maisto kainose“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Infliaciją didins ir antrosios pensijų pakopos reforma. Atsiimti senatvei kauptus pinigus gali penktadalis kaupiančiųjų.
„Atsiims šiek tiek daugiau negu milijardą eurų. Tai bus daugiau mažiau pasiturintys asmenys, todėl jie tas lėšas ne tiek investuos arba kaups, kiek vartos“, – kalba G. Šimkus.
„Pas žmones atsiradus daugiau pinigų, turbūt galės daugiau prekių įsigyti. Bet ar jie pirks dvi dešras vietoje iki šiol vienos, tai, aišku, tos dešros pabrangs. Būtų gerai, kad pradėtų ir daržovių, vaisų daugiau vartoti“, – sako G. Daukšys.
„Tai gamintojui gerai, vartotojai džiaugsis, kad gali išleisti, nusipirkti galbūt seniai svajotą kažkokią skalbimo mašiną, tačiau reikėtų suprasti, kad infliacijos padidėjimas vis tik yra šiek tiek neigiamas dalykas ekonomikai“, – teigia E. Stonkutė.
Infliacija reiškia ir pinigų nuvertėjimą. Banko prognozuojama infliacija šiemet ir kitąmet – didesnė nei ekonomikai sveika laikoma 3 proc. Ir didesnė, nei Europos Centrinio Banko nusistatytas 2 proc. tikslas. Kai infliacija auga, ECB paprastai stabdo bazinių palūkanų mažinimą. Dabar jis irgi, anot G. Šimkaus, artėja į pabaigą. Tačiau žmonės esą vis tiek įpirks daugiau, o ne mažiau.
„Kai atlyginimai auga 8 proc., reali perkamoji galia toliau mūsų šalies žmonių ir gyventojų augs“, – akcentuoja G. Šimkus.
Bet ekonomikai ir G. Šimkus, ir E. Stonkutė sako, skaudžiausia bus ne privataus pensijų kaupimo ir net ne mokesčių reformos, o muitai. Lietuviškas eksportas išvažiuos lėčiausiai per dešimtmetį.
„Daugėja įmonių, kurios galvoja, kad artimiausiu metu mažins darbuotojų skaičių“, – sako E. Stonkutė.
Lietuvos banko skaičiavimu, muitai ekonomikos plėtrą per porą metų pristabdys 0,3 proc. punkto. Įmonėms svarbu, kaip ES gins savo laisvą prekybą ir kaip Lietuva gins savo pramonę.
„Kaip gynybai reikia kiekvieno euro, tai šiandien mūsų ekonomikai reikia kiekvieno 0,1 proc. ekonomikos augimo“, – teigia pašnekovė.
„Investuok Lietuvoje“ neseniai skelbė, kad per metus tiesioginės užsienio investicijos sumažėjo 16 kartų. Bet, anot Lietuvos banko, į plėtrą, įrangą investuoja čia jau esantys verslai. Kaip ir minėta Dzūkijos įmonė – sako, pirks naują gamybos liniją.
