Vienas „Wizz Air“ vadovų apie ateities planus Lietuvoje ir būsimas bilietų kainas

„Mes į Lietuvą žiūrime kaip į svarbią rinką, kur galime augti“, – sako„Wizz Air“ Centrinės ir Rytų Europos bei Artimųjų Rytų komercijos vadovas Andrasas Szabo. 

Interviu LRT.lt jis pasakoja, kokie yra aviakompanijos plėtros planai Lietuvoje, ar žadama keisti bagažo politiką ir kiek orlaivių šiuo metu negali skristi dėl tvarkomų „Pratt & Whitney“ variklių.

– Koks pirmas dalykas jums šauna į galvą išgirdus žodį „Lietuva“?

– Sakyčiau, kitokia, ypatinga. Be to, jūsų kalba gana sudėtinga.

– Lietuvoje vis dažniau susiduriame su čia įskrendančiais dronais iš Baltarusijos. Jau kurį laiką fiksuojami GPS trikdžiai, kurie apsunkina orlaivių nusileidimą. Ar dėl to patiriate operacinių nepatogumų?

– Ne. Mes skraidome tik saugiose zonose, be to, skrydžius planuojame taip, kad tai mūsų nepaveiktų. Turime naujausius lėktuvus, todėl tai mums nesukelia problemų.

– Aviacijoje vasaros sezonas artėja į pabaigą. Kaip jį vertinate?

– Sakyčiau, kad jis mums buvo tikrai sėkmingas. Mums pavyko pagerinti visus rodiklius – atvykimo laikų, įvykdytų skrydžių ir t. t. Mes augome daugiau nei 10 proc., Lietuvoje taip pat sparčiai augome, daugiau nei 10 proc., atidarėme naujas kryptis iš Lietuvos.

– Ar mes tikrai šią vasarą galime vadinti sėkminga, jei dalis jūsų orlaivių šiuo metu yra ant žemės ir negali skristi dėl tvarkomų „Pratt & Whitney“ variklių?

– Taip, vis dar turime šią problemą. Turime maždaug 35 orlaivius, kurių negalime naudoti. Mes tikimės, kad palaipsniui juos pradėsime naudoti per ateinančius 2 metus. Vis dėlto noriu paminėti, kad nors šių orlaivių kol kas negalime naudoti, nauji „Airbus“ lėktuvai mus pasiekia nuolatos, todėl mūsų orlaivių skaičius auga.

Turime maždaug 35 orlaivius, kurių negalime naudoti.

– Penktadienį paskelbėte apie 7 naujas kryptis iš Lietuvos, dar vieną – trečią savo orlaivį Vilniuje. Kas paskatino jus plėsti veiklą Lietuvoje?

– Mes be perstojo žiūrime į paklausą ir rinkos dinamiką, žiūrime, ar reikia naujų krypčių. Lietuva mums labai svarbi rinka, čia mūsų prekių ženklas gerai atpažįstamas, žmonės mėgsta mūsų produktą. Todėl mes į Lietuvą žiūrime kaip į svarbią rinką, kur galime augti. Mūsų maršrutai iš Lietuvos – duomenų analizės rezultatas. Tiesiog žiūrime, kokios yra paklausos tendencijos, kur žmonės nori keliauti iš Lietuvos, iš kurių vietų žmonės nori aplankyti Lietuvą.

– Kur matote aviakompaniją po 5 metų, koks bus jos vaidmuo Lietuvoje? Dar daugiau orlaivių, daugiau krypčių?

– Taip, matome reikšmingą pajėgumų čia [Lietuvoje] plėtrą. Turime lėktuvų užsakymų iš „Airbus“. Kai jie bus visi pristatyti, turėsime virš 400 lėktuvų parką. Tai atveda mus į spartų augimo kelią, būsime viena sparčiausiai augančių aviakompanijų pasaulyje.

Matome reikšmingą pajėgumų čia plėtrą.

Vidurių ir Rytų Europai žadame skirti labai daug dėmesio. Natūralu, kad Baltijos šalių regionas mums tampa svarbia rinka.

– Su Lietuvos oro uostais turite ginčą dėl jums padidintų oro uosto mokesčių. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskundėte pirmos instancijos teismo sprendimą. Kaip vertinate visą šią situaciją, ar padidinti oro uosto mokesčiai jums sukelia operacinių nepatogumų?

– Apie teismo procesą nieko nekomentuosiu. Jeigu kalbėtume apie oro uostų mokesčius, čia pažymėčiau, jog mums svarbu, kad Lietuvoje jie išliktų konkurencingi. Juk tai skatina augimą. Mes manome, kad ateinanti ekonominė nauda su oro linijų plėtra, įskaitant gerėjantį pasiekiamumą, atsveria klausimą dėl oro uostų mokesčių didinimo. Manome, kad žemi oro uostų mokesčiai yra teisinga strategija tokiai šaliai kaip Lietuva.

– Ar dabartiniai oro uostų mokesčiai Lietuvoje yra konkurencingi?

– Visada yra galimybė tobulėti.

– Keliaujantiems lėktuvais svarbu ne tik kryptis, bet ir bilietų kainos. Kalbant apie kitų metų vasaros sezoną, kokių bilietų kainų galime tikėtis?

– Mes ir toliau siūlome žemiausias kainas rinkoje. Netgi matydami visą infliacinę aplinką, augdami ir turėdami masto ekonomiją mes galime užtikrinti žemiausias kainas. Norint gauti pačias žemiausias kainas, mes keliaujantiems visada rekomenduojame pirkti bilietus iš anksto.

– Niekas negali paneigti, kad žemų kaštų avialinijų bilietai yra įperkami. Už pietų kainą gerame restorane galima nuskristi į bet kurią Europos vietą. Kaip manote, ar įmanoma pasiekti dar didesnį bilietų įperkamumą.

– Galiu pasakyti, kad bilietai dabar tikrai yra įperkami. Jeigu pažiūrėtume apskritai į rinką, matome, kad infliaciniai procesai veikia visas sritis. Todėl negalime į tai neatsižvelgti. Vis dėlto mes, žemų kaštų avialinijos, turime galimybę pasiūlyti žemiausią kainą. Todėl iš savo pusės aš matau pozityvą, ko negalėčiau pasakyti apie tradicinius oro vežėjus (angl. legacy carrier).

– Europos Sąjungos Taryba po daugiau nei 20 metų pertraukos siūlo Keleivių teisių reglamento (ES 261) pakeitimus. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?

– Mums svarbu, kad pakeitimai būtų teisingi avialinijoms, kad būtų atsižvelgta į mūsų operacijas.

– Ar dabartinis reguliavimas yra teisingas? Ar jis labiau palankus jums, ar keleiviams?

– Tai yra sena reguliacija. Mums svarbu, kad pakeitimai atspindėtų realybę. Pavyzdžiui, pažiūrėkite į oro dispečerių streikus Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje. Kodėl avialinijos turi už tai mokėti? Kodėl ne jie turi mokėti kompensacijas keliaujantiems, nes tai jų darbuotojai streikuoja? Dabar jei dėl to vėluoja skrydis, mes turime mokėti kompensacijas, užsakyti viešbučius ir t. t. Tai yra dideli pinigai. Manau, kad atėjo laikas pokyčiams.

– „Wizz Air“ save laiko viena tvariausių avialinijų. Žvelgiant į ateitį, ar joje matote vietos elektriniams, tarkime, vandeniliniu kuru varomiems lėktuvams?

– Mes turime pakankamai ambicingų planų tapti aplinkai neutraliomis avialinijomis iki 2050 metų. Tai negali būti pasiekta tik mūsų pačių pastangomis. Mes galime efektyvinti veiklą, įsigyti naujausių lėktuvų, tačiau labiausiai prie tvarumo gali prisidėti naujos technologijos. Šiuo metu mūsų dėmesys yra nukreiptas į tvarius aviacinius degalus (angl. SAF. SAF – tai alternatyvus reaktyvinis kuras, gaminamas iš atsinaujinančių arba mažai anglies dioksido išskiriančių šaltinių, pavyzdžiui biomasės, perdirbtų žemės ūkio ar maisto pramonės atliekų), investuojame į tai. Kalbant apie vandeniliu varomus variklius, jie gali prisidėti prie aplinkai neutralios aviacijos, jei tik komerciškai apsimokės jais skraidyti.

Bent kol kas tarpinis sprendimas yra tvarūs degalai. Tai nėra panacėja. Problema su šiuo kuru, kaip ir su vandeniliu, yra jo gamyba, paskirstymas.

– Ar keleiviai gali artimiausiu metu tikėtis kokių nors pokyčių „Wizz Air“ lėktuvuose. Tarkim, kitokių taisyklių kalbant apie lagaminus, WiFi lėktuvuose ir t.t.

– Kalbant apie bagažą – kol kas jokių pokyčių neplanuojame. Reaguojant į ES norą leisti visiems nemokamai įsinešti 7 kg bagažą į lėktuvą – fiziškai tai neįmanoma. Jei mūsų lėktuve yra 239 keleiviai, tai virš galvų esančioje talpykloje mes galime sutalpinti apie 115 lagaminų. Jei visi atsineštų po lagaminą, mes tiesiog fiziškai neturėtume kur jų padėti.

Kalbat apie WiFi, mes tyrinėjame tokį variantą, bet jokie sprendimai nėra priimti. Galbūt ateityje būtų tokia galimybė.

– Jei turėtumėte burtų lazdelę ir galėtumėte sugalvoti vieną norą, koks jis būtų?

– Norėčiau taikos. Visur.