Trečdalis darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje – vyresni nei 50-ies metų. Darbdaviai tokių, tyrimas rodo, nepageidauja. Sociologas sako, laikas visiems suprasti: kitaip nebus, visuomenė amžėja, tad brandūs darbuotojai turi stiprinti savivertę, o darbdaviams reikia mokymų, kad į vyresnius jie imtų žiūrėtų ne kaip į problemą, o kaip į naudą.
Miesto šventė – proga į kitus pažiūrėti, save parodyti. Susirinkę panevėžiečiai sako, reikia kuo dažniau džiaugtis, nes gyvenimas greitai lekia. Ypač, jeigu daug dirbi.
„Dar dirbu, dar ariu“, – juokiasi pakalbintas panevėžietis.
Bet jau norėtų į pensiją, kuri – ne toli. Sveikata, energija – sako, viskas jau atiduota.
„Oi, aš labai dirbau sunkiai, nenorėčiau taip dirbti. Darbo nenorėčiau kartot. Gyvenimą – norėčiau“, – teigia jis.
Bet dalis nori dirbti ir suėjus pensiniam amžiui.
„Dirbau ir pensininku būdamas. Iki 70 metų“, – teigia senjoras.
„Aš gerai dirbdavau, vis patenkinti buvo, tai aš galėjau dirbt, bet va padarė vieną operaciją. 3 mėnesius biuletenis, paskui kitą padarė, taip ir nebeteko dirbti“, – sako vyras.
Užimtumo tarnybos duomenimis, kol žmogus dirba, jis reikalingas. Ypač miestuose. Bet bėda, kai darbą praranda. Rasti naują po 50-ies – jau sunku.
„Ir darbdaviai nebūtinai nori, ir darbdaviai siūlo nebūtinai pačias geriausias vietas, ir darbo vietos būna nepritaikytos prie vyresnio amžiaus žmonių poreikių“, – teigia VU profesorius Antanas Kairys.
Užimtumo tarnybos vadovei įsiminė Ritos istorija. Išsilavinusi, tarptautinės patirties turinti kaunietė paprasto darbo gėlių parduotuvėje ieškojo trejus metus. Nesureagavo nė vienas iš darbdavių, nepakvietė net pokalbiui.
Tarnybos vadovė pati išsiuntė Ritos gyvenimo aprašymą. Atsakymai – tiesūs.
„Pasakė labai tiesiai šviesiai, kad na, pasižiūrėk, kaip ji atrodys mūsų ten, prestižiniame gėlių salone, jeigu jai šešiasdešimt vieneri metai“, – teigia Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
I. Balnanosienė pasisiūlė atvykti pasirodyti su Rita. Iš 20 sutiko tik 2 įmonės.
„Po šių pokalbių Rita buvo pakviesta dirbti abiejose įmonėse“, – sako tarnybos vadovė.
Šiuo metu registruotų bedarbių, kuriems per 50-imt metų, – 61 tūkstantis.
„Paradoksas yra iš dviejų pusių mes norime jaunimo, bet jaunimas neateina taip greitai, kaip mes norime. Jaunimas neužsibūna, o vyresnis žmogus, praradęs darbą, tampa nebereikalingas“, – teigia tarnybos vadovė.
Pavyzdžių, kai vertinama patirtis – daug mažiau. Vilniaus viešojo transporto įmonė, sako, žiūri ne į amžių, o į kvalifikaciją.
„Neturime jokio amžiaus cenzo. Turėjome 29–30 proc. darbuotojų, kurie yra 50+ metų. Ir kaip šiai grupei sekasi dirbti? Sėkmingai“, – sako „Vilniaus viešojo transporto“ atstovė.
Beveik pusė vyresnių gyventojų sako, kad darbdavių požiūris į juos neigiamas. Trečdalis - kad patyrė diskriminaciją, ieškodami darbo arba darbo vietoje.
„Lietuviai yra viena iš tų šalių, kur vyresnio amžiaus dirbantys žmonės 50+ labai nori išeiti į pensiją, kiek įmanoma greičiau. Ir tai signalizuoja apie problemas šitoje srityje“, – sako VU profesorius.
Nepasitenkinimas darbo vieta, algos dydžiu.
Bet sociologijos profesoriai sako, vyresniems darbuotojams reikia investuoti į pritapimą rinkai ir savivertės kėlimą. O darbdaviai jau turi suprasti – gyventojai amžėja, nebus kitokių darbuotojų.
„Mokymai verslo žmonėms, darbdaviams parodant, kaip ir kokiu būdu panaudojama vyresnio amžiaus jėga. Kaip daryti, kad iš tos srities nebūtų rūpesčių, o būtų nauda. Ir iš esmės būtina šitą daryti, kadangi kitos situacijos Lietuvoj nebus. Faktiškai ES kitos situacijos nebus. Vyresnio amžiaus masė pastoviai didės. Jaunimo pastoviai trūkumas bus. Ir migrantai faktiškai ne daug ką pakeičia“, – teigia Socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis.
Lietuvoje šiuo metu 600 tūkst. gyventojų tarp 50 ir 64-erių metų. Tai – trečdalis visų darbingo amžiaus žmonių.
