„Financial Times“ apžvalgininkas: klausimas, ar galime pasitikėti JAV saugumo garantijomis

Verslo sprendimus lydinti nežinomybė – liūdniausias naujosios pasaulio tvarkos rezultatas, sako leidinio „Financial Times“ ekonomikos ir finansų apžvalgininkas Chrisas Gilesas. Jo manymu, šiandien jau pagrįsta klausti, ar Europa gali pasitikėti JAV saugumo garantijomis.

„Tarkim, jei Rusija nuspręstų pagrasinti arba užpulti kurią nors Europos šalį? Dėl to Europai dabar reikia priimti svarbių sprendimų, kiek ji nori būti pasiruošusi apsiginti pati“, – interviu LRT.lt sakė jis.

Pagrindinė Ch. Gileso domėjimosi sritis yra centriniai bankai. Jis sutiko, kad nors daug kam ši tema gali pasirodyti nuobodi, ji yra be galo svarbi. „Reikia žurnalistų, kurie specializuojasi šioje srityje, kurie seka jų veiklą“, – sakė jis.

– Rugpjūčio 21 d. Džekson Hole (JAV) prasidėjo ekonominės politikos simpoziumas, laikomas vienu svarbiausių su centriniais bankais susijusių renginių pasaulyje. Kokias pagrindines temas jame stebėsite?

– Pagrindinė paties simpoziumo tema yra darbo rinkos, tačiau iš tiesų visi laukia, ką JAV centrinio banko (Federalinis rezervo) pirmininkas Jerome’as Powellas pasakys tiek apie prognozes Amerikos ekonomikai, tiek apie ilgalaikę pinigų politiką.

Įdomiausia, ar kas nors pasikeitė nuo pastarojo karto, kai jis kalbėjo šiomis temomis birželio pabaigoje. Itin svarbus yra vienas nuo tada pasikeitęs rodiklis – smarkiai sumažėjęs sukuriamų darbo vietų skaičius. Ar to jau gana, kad Federalinis rezervas nuspręstų pradėti mažinti palūkanų normas?

Mano lūkestis, kad J. Powellas to dar nepasakys, paliks šį klausimą atvirą. Jis sakys, kad reikia sulaukti daugiau duomenų tiek dėl JAV darbo rinkos, tiek dėl infliacijos. Šiuo metu situaciją įvertinti sudėtinga ir dėl įvedamų muitų.

Muitai turi įtakos ir infliacijai, ir ekonomikos augimui. Taigi, viena vertus, palūkanų normas reikėtų didinti, kita vertus – mažinti. Ši įtampa Federaliniame rezerve tikrai jaučiasi.

Tuo metu žinome, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas daro didžiulį spaudimą, kad jie palūkanų normas mažintų. Tačiau manau, kad jie norės parodyti, jog savo sprendimus vis dar priima nepriklausomai, o ne dėl to, kad prezidentas ant jų rėkia ar grasina, ką dabar matome vos ne kas antrą dieną.

– Kokios šios įtampos tarp J. Powello ir D. Trumpo priežastys? Kokių rizikų kelia politikų kišimasis į pinigų politiką?

– Pagrindinė įtampos priežastis yra tai, kad JAV prezidentas galvoja, jog monetarinė politika yra per griežta. Jis ateina iš nekilnojamojo turto verslo ir jam visada patiko žemos palūkanų normos. Manau, jis neturi teorinio supratimo apie palūkanų normas, tiesiog nori, kad jos būtų mažos, ir tiek.

D. Trumpas ateina iš nekilnojamojo turto verslo ir jam visada patiko žemos palūkanų normos.

D. Trumpas mėgsta rodyti tokį grafiką, kuriame šalys su žemomis palūkanų normomis yra viršuje. Tačiau ar tai turi kokią nors prasmę? Juk šalys su žemomis palūkanų normomis yra tos, kurių ekonomikos pastaruoju metu augo nelabai greitai. Pavyzdžiui, Šveicarija yra jo grafiko viršuje, tačiau jos ekonomikos augimas pastaruoju metu buvo lėtas, o dar ji turi problemų su itin maža infliacija.

Kalbant apie šios įtampos pasekmes, manau, kad dėl to Federalinis rezervas norės pademonstruoti, jog gali savarankiškai papasakoti tam tikrą JAV ekonomikos naratyvą, kuris nebūtų apie tai, ką galvoja D. Trumpas. Šis naratyvas turėtų būti pagrįstas duomenimis.

Manau, tai įmanoma. Nuolat turėdavome ginčų apie 0,25 proc. punkto skirtumus palūkanų normose, nors realiai tai didelio poveikio neturi. Tačiau Federalinis rezervas jau pusę metų nėra pakeitęs palūkanų normos ir jeigu pradės signalizuoti, jog vėl pradeda jas mažinti, jie turėtų būti įsitikinę, kad vėliau nereikės keisti kurso, jei infliacija imtų augti.

O tai prognozuoti sudėtinga. Nežinome, kas galiausiai įvyks su muitais. Turime tam tikrų ženklų, kad kainos ima augti, tačiau kol kas didėjimas nėra ryškus. Bet poveikis per tiekimo grandinę pradeda judėti ir tai yra dalykas, su kuriuo nori būti itin atsargus.

– Kokie, jūsų nuomone, bus D. Trumpo muitų politikos padariniai JAV ekonomikai ir apskritai pasauliniu mastu?

– Turime nepamiršti, kad JAV ekonomika yra gana uždara, t. y. didžioji jos dalis nėra susijusi su prekyba. Taigi, lengva perdėti muitų poveikį, nes – taip, pokytis jų politikoje yra milžiniškas. Muitai buvo padidinti iki didžiausio lygio per pastarąjį šimtą metų.

Turime nepamiršti, kad JAV ekonomika yra gana uždara.

Tačiau nereikėtų galvoti, kad jų poveikis bus toks pats didžiulis. Prekių importas sudaro apie 10 proc. JAV ekonomikos, taigi 90 proc. nėra su tuo susiję. Tuo metu pats importas į JAV sudaro 13–14 proc. viso pasaulio importo. Nėra taip, kad JAV būtų viso pasaulinio importo siurblys. Kol dar neturime globalaus prekybos karo, kol tai apsiriboja Amerika, nereikėtų situacijos rimtumo perdėti.

Tačiau tam tikras poveikis tikrai bus. Manau, kad JAV matysime kainų augimą, nes kol kas beveik nėra ženklų, jog už muitus susimokėtų kitos šalys. Tai reiškia gana didelį mokesčių padidinimą, t. y. bendras muitų tarifų lygis padidėja nuo maždaug 1–2 proc. iki 17 proc. Apibendrinus tai reiškia, kad prekės Amerikoje pabrangs maždaug 1 proc.

Tai nėra dalykas, kuris infliaciją sugražintų į 10 proc. lygį, tačiau gali dabartinį 2,5 proc. lygį padidinti iki beveik 4 proc.

Kitas klausimas – ar tai vienkartinis padidėjimas (tai nebūtų didelė problema), ar tai pereis į darbuotojų reikalavimus kelti atlyginimus (o tai gali užsukti kainų augimo spiralę). Šiandien atsakymų į šiuos klausimus neturime.

Taip pat nepamirškime, kad valdžioje esantys respublikonai norėtų prisistatyti kaip mažų mokesčių partija. Taip, jie pastaruoju metu sumažino mokesčius, tačiau muitai buvo padidinti, todėl vieni mokesčiai tiesiog buvo pakeisti kitais. Apibendrinant, muitai šiek tiek padidins infliaciją ir šiek tiek sulėtins ekonomikos augimą JAV.

Kalbant globaliai, manau, kad tai vidutiniu laikotarpiu JAV ekonomiką susilpnins. Pagalvokime, kodėl šalys apskritai importuoja dalykus? Todėl, kad tai naudinga jų ekonomikai, dėl to jų gyventojai yra laimingi. Jei nustoji importuoti drabužius iš Azijos ir gamini juos JAV, reikia nepamiršti, kad JAV yra aukštųjų technologijų ekonomika ir jai nereikėtų grįžti prie žemesnės pridėtinės vertės technologijų. Tai gerovei Amerikoje pakenktų.

Kitoms pasaulio šalims muitai taip pat nėra į gera, tačiau nereikėtų pūsti didelio burbulo, kad tai bus labai blogai. Labiausiai paveiktos bus Kanada ir Meksika, nes yra arčiausiai Amerikos ir daugiausiai prekiauja su ja. Tuo metu kitose pasaulio vietose (Europoje, Azijoje) bus tam tikrų įmonių, kurios turi tvirtus verslo ryšius su JAV, – jos bus paveiktos labiausiai.

– Kalbant apie Europos ekonomiką, kokios jūsų prognozės dėl ECB sprendimų? Ar šiais metais vėl sumažinsime palūkanų normas?

– Manau, kad šiemet pamatysime dar vieną sumažinimą, nors tai nėra garantuota. Jau šiuo metu palūkanų normos yra sumažintos nuo 4 proc. lygio iki 2 proc. Šis lygis, ECB vertinimu, yra neutralus, t. y. nei skatina, nei lėtina ekonomiką. Infliacija yra pasiekusi savo tikslą ir artimiausių metų perspektyvoje atrodo gana stabiliai.

Klausimas, ar ekonomika gali sulėtėti šiek tiek per daug. Tokiu atveju, manau, galime pamatyti dar vieną normų sumažinimą. To tikimybė šiuo metu yra didesnė, ir ne dėl to, kad Europos ekonomikai grėstų recesija, o dėl to, kad infliacija nenukristų iki per mažo lygio.

Iki pandemijos turėjome ilgą periodą, kai infliacija buvo per maža ir Europos ekonomika augo per lėtai. Manau, kad ECB norės šiek tiek „pakūrenti“ augimą.

Manau, kad ECB norės šiek tiek „pakūrenti“ augimą.

– Ar sekate Rusijos centrinį banką? Kai kurie ekonomistai teigia, kad jis gana gerai stabilizavo Rusijos ekonomiką karo Ukrainoje metu. Ar sutiktumėte?

– Seku, bet netiesiogiai. O su vertinimu sutikčiau. Išties, Rusijos ekonomika turėjo labai daug fiskalinio skatinimo – per išlaidas karo pramonei ir skolinimąsi tam. Dėl to Rusijos ekonomika yra perkaitusi, turi infliacijos problemų.

Tuo metu Rusijos centrinis bankas vertinamas kaip vienas ortodoksiškiausių (tradicinio mąstymo – LRT.lt). Jie ėmėsi teisingų veiksmų, kad ekonomiką atvėsintų. Sudarytos paskatos žmonėms taupyti, o ne leisti turimus pinigus.

Žinoma, Europai būtų buvę daug palankiau, jei Rusijos centrinis bankas nebūtų toks efektyvus, nes tai padėjo Rusijos karo mašinai.

– Šią savaitę atvykstate į Vilnių. Ar anksčiau esate buvęs Lietuvoje?

– Taip, 2023 metais keltu iš Vokietijos vykau į Klaipėdą, o tada automobiliu keliavau per Vilnių į Lenkiją.

– Kokį įspūdį jums paliko Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys?

– Pagalvojau, kad esate kur kas labiau išsivystę ir dinamiški, nei tikėjausi. Matyt, problema ta, kad mano lūkesčiai buvo mažesni, nei turėjo būti. Dėl to buvau labai maloniai nustebintas. Laiką praleidome puikiai.

– Skaitysite pranešimą konferencijoje, kurios pavadinimas yra „Naujoji pasaulio tvarka“.

– Taip, daugiau kalbėsiu apie D. Trumpo įtaką globaliai ekonominei santvarkai. Apie muitus jau kalbėjome ir minėjau, kad dėl jų burbulo pūsti nereikėtų, tačiau apskritai D. Trumpas reiškia didelį pokytį. Muitai yra tik viena šio pokyčio sudedamųjų dalių ir ne pati didžiausia.

Manau, didžiausia yra tai, kad JAV sąjungininkai nebegali pasitikėti, kad JAV bus stabilus partneris ekonomikos ir saugumo klausimais. Deja, tai yra naujoji realybė ir jau turime daug pavyzdžių, kai JAV nebėra stabilus partneris. Tai yra svarbiau už muitus. Su muitais galime susitvarkyti, iš esmės juos jau supratome.

JAV sąjungininkai nebegali pasitikėti, kad JAV bus stabilus partneris ekonomikos ir saugumo klausimais.

Tuo metu tai, kad JAV nebežaidžia pagal įprastas taisykles, blogai visiems. Vienas pamatinių globalios ekonomikos, pasitikėjimo ir plėtros blokų yra tai, kad turime tam tikras taisykles, kurių valstybės laikosi. Jei pati svarbiausia pasaulio ekonomika šių taisyklių nebesilaiko ar nuolat jas keičia, tai reiškia, kad nebegalėsime priimti sprendimų dėl investicijų ir kitais klausimais, kurie galiausiai gerina žmonių gyvenimus.

Tai liūdniausias naujosios pasaulio tvarkos rezultatas. Tiesiog nežinome, ko laukti, o dėl to labai sudėtinga priimti sprendimus. Taip, turime prekybos susitarimus tarp JAV ir ES, tarp JAV ir Jungtinės Karalystės. Jie turi ir panašumų, ir skirtumų, tačiau nežinome, ar po savaitės juose kas nors nepasikeis. Įmonės negali planuoti, remtis šiuo pagrindu.

– Turite omenyje, kad galime tikėtis investicijų sulėtėjimo?

– Taip, manau, pasaulio ekonomikos apskritai laukia sulėtėjimas. Dalis to bus susiję ir su bendrovių investicijų sulėtėjimu.

Tiesa, jei tai užtruks tik 4 metus (D. Trumpo kadenciją – LRT.lt), situacija nėra katastrofiška. Tačiau jei JAV tampa nepatikima partnere ilgiems laikams, tada tai poveikį turės ne tik ekonomikai, bet ir saugumui, aplinkosaugai, t. y. globaliems iššūkiams, kurie vis dar reikalauja įsitraukusios Amerikos.

Pavyzdžiui, manau, pagrįsta klausti, ar Europa gali pasitikėti JAV saugumo garantijomis? Tarkim, jei Rusija nuspręstų pagrasinti arba užpulti kurią nors Europos šalį?

Dėl to Europai dabar reikia priimti svarbių sprendimų, kiek ji nori būti pasiruošusi apsiginti pati. Žinoma, Europa gali apsiginti. Mūsų ekonomika yra pakankamai didelė ir mes galime tai padaryti.

Klausimas, ar norime tam pasiruošti greitai? Jei taip, tada gynybai turime skirti kur kas daugiau resursų. O gal vis dar galime pasitikėti JAV saugumo aparatu? Tada galime judėti lėčiau.

– Centriniai bankai yra pagrindinė jūsų domėjimosi tema „Financial Times“. Kai kuriems žurnalistams tai gali skambėti gana nuobodžiai, bet kodėl jums tai įdomu?

– Dėl to, kad centriniai bankai yra labai svarbūs. Tai gana keistos organizacijos ir daug žmonių nelabai supranta, ką jos daro. Tačiau jų sprendimai turi didžiulę įtaką žmonių gyvenimams.

Be to, centriniai bankai ne visada būna teisūs. Todėl reikia žurnalistų, kurie specializuojasi šioje srityje, kurie seka jų veiklą, t. y. ne tik perduoda jų priimtus sprendimus ir sako, kad viskas puiku, bet ir užduoda jiems kritiškų klausimų.

Palūkanų normos ir pinigai yra dalykai, kurie turi įtakos kiekvienam ir kiekvieną dieną. Turime užtikrinti, kad žmonės, kurie priima su tuo susijusius labai svarbius sprendimus, brandžiose demokratijose yra prižiūrimi.

Ch. Gilesas antradienį skaitys pranešimą Investuotojų forumo konferencijoje „The New World Order“.